Gorskia (lenk. Gorscy), Gurskia, 16 a.–20 a. pradžios Žemaitijos bajorų giminė. Herbas Nalenč (lenk. Nałęcz, liet. raištis). Kilę iš Varšuvos apskrities kaimo Góry Mazovijoje (Mozūrijoje). Gorskių giminės šaka 20 a. dažniausiai vadinosi Nalenč Gorskiais. Pradininkas – Melchioro sūnus Stanislovas (m. apie 1620) 16 a. 5 dešimtmetyje atsikėlė į Žemaitiją. 1574 vedė žemaitę bajorę Darotą Adomavičiūtę‑Ganusevičiūtę. Jų sūnūs Jonas Chrizostomas ir Rapolas – vyresnės ir jaunesnės Gorskių šakų pradininkai. Tapo evangelikais reformatais. Vyresnė šaka Žemaitijoje valdė Čebatoriškius, Gadvaičius, Gintališkę, Mankiškes ir Pašatriją, jaunesnė – įsigijo Beržėnų, Biržuvėnų, Ketūnų, Padubysio, Pažižmės, Salantų, Šaukėnų dvarus, turėjo Lelionų ir Sepijoniškių (Trakų apskritis), Lebiodų ir Olževo (Gardino apskritis) valdas.
Gorskių herbas Nalenč (iš Bartłomiejaus Paprockio Gniazdo cnoty, 1578 išleista Krokuvoje; Ossolineum)
Žemaitijoje valdė seniūnijas, buvo Karšuvos, Rietavo, Tverų, Viešvėnų, Mstislavlio tijūnai, turėjo stalininkų, pastalininkų, medžioklininkų, pataurininkų, kariuomenės vėliavininkų ir kitus garbės titulus. Giminiavosi su Bilevičiais, Burbomis, Čapskiais, Gadonais, Grudzinskais, Kosakovskiais, Nagurskiais, Plateriais, Puzinais, Sirevičiais, Šemetomis, Tiškevičiais, Vainomis ir kitais.
Mykolas Jonas Gorskis (aliejus, 18 a., nežinomas dailininkas, Lietuvos nacionalinis muziejus)
Žymesni buvo jaunesnės šakos Gorskiai. Rapolo Jono sūnus Antanas Andrius (m. 1736) nuo 1712 buvo Žemaitijos generalinis vėliavininkas, nuo 1721 Telšių seniūnas, Žemaitijos sargybininkas, Žemaitijos pasiuntinys 1714, 1736 Abiejų Tautų Respublikos Seime. Jo sūnus Mykolas Jonas (apie 1717–76) nuo 1737 buvo Žemaitijos pataurininkis, nuo 1743 Žemaitijos pilies teisėjas, nuo 1745 Viekšnių ir nuo 1747 Tendžiogalos tijūnas, nuo 1753 Lietuvos Iždo tribunolo maršalka, nuo 1758 Užvenčio seniūnas, nuo 1765 Žemaitijos generalinis vėliavininkas, nuo 1766 Žemaitijos kaštelionas. Mykolo Jono sūnus Fortunatas (apie 1745–1810) buvo Lenkijos kavalerijos rotmistras. Mykolo Jono sūnus Stanislovas Augustas – nuo 1775 Užvenčio seniūnas, husarų brigados pulkininkas, nuo 1783 Rietavo tijūnas, 1788–93 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo raštininkas. Žemaitijos pasiuntinys Ketverių metų seime (1788–92).
Penktasis Mykolo Jono sūnus Leonas (apie 1760–1807) buvo paskutinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taurininkas. Leono vaikaitis Varšuvos universiteto zoologijos profesorius Konstantinas (1823–64) buvo Salantų dvaro savininkas, Telšių apskrities mokyklų garbės globėjas.
2184
Nalenč Gorskiai; -Gorskis; -Melchioras Gorskis; -Stanislovas Gorskis; -Jonas Chrizostomas Gorskis; -Rapolas Gorskis; -Antanas Andrius Gorskis; -Mykolas Juozas Gorskis; -Stanislovas Augustas Gorskis; - Fortunatas Gorskis; -Leonas Gorskis; -Leopoldas Gorskis; -Konstantinas Gorskis