Gosseno dėsniai (Gòseno dsniai), vokiečių ekonomisto H. H. Gosseno suformuluoti ir matematiškai argumentuoti ribinio naudingumo teorijos pagrindiniai teiginiai. Remiasi É. B. de Condillaco teiginiu, kad žmogaus elgesį daugiausia lemia siekis gauti kuo daugiau naudos, dėl to ekonomikos teorijos svarbiausias uždavinys – atrasti būdus, kaip padidinti naudingumą ar pasitenkinimą.
Pirmasis – poreikių prisotinimo – dėsnis skelbia, kad padidinus gėrybės kiekį jos ribinis naudingumas (gėrybės teikiamo naudingumo pokytis suvartojus papildomą gėrybės vienetą) mažėja. Šiuo atveju vartojant papildomus tos pačios gėrybės vienetus poreikio tenkinimo tempai lėtėja, kol poreikis visiškai patenkinamas.
Pagal antrąjį – ribinių naudingumų išsilyginimo – dėsnį, vartojimo (paklausos) optimali struktūra pasiekiama esant vienodiems visų vartojamų gėrybių ribiniams naudingumams. Pvz., jeigu vienos gėrybės (2 gėrybių atveju) vartotojui teikiamas naudingumas yra didesnis nei kitos, tai jos vartojama daugiau (kitos gėrybės sąskaita), kol abiejų gėrybių ribiniai naudingumai ilgainiui tampa vienodi.
Šiais dėsniais pagrįsta H. H. Gosseno gėrybių vertingumo teorija, pagal kurią, asmuo gėrybes vertina tik tada, kai jų turi mažiau nei jam reikia, kuo gėrybių daugiau, tuo jos mažiau vertinamos.
-Gossenas; -Gosenas