Goštauta, viena įtakingiausių 14–16 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių. Giminiavosi su Alšėnų kunigaikščiai ir Drucko kunigaikščiais (Drucko kunigaikštystė). Darė didelę įtaką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politikai, kovojo dėl jos valstybinio savarankiškumo. Daugiausia dvarų turėjo Rytų Lietuvoje ir Vakarų Baltarusijoje. Pirmasis metraščiuose minimas Goštautas. Manoma, jo sūnus buvo Andrius, 1387–89 Vilniaus seniūnas, Salyno sutarties (1398) sudarymo liudytojas. Andriaus sūnus Petras valdė Geranainius, nuo 1401 buvo Krėvos seniūnas. Dėl Voluinės kovojo su lenkais, gindamas Lucką 1431 pateko į nelaisvę. Goštautai iškilo 15 a. valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kazimierui Jogailaičiui.
Goštautų herbas Abdankas
Žymūs valstybės veikėjai, nusipelnę Lietuvos kultūrai, buvo Jonas Goštautas, jo sūnus Martynas Goštautas šio sūnus Albertas Goštautas, šio sūnus bevaikis Stanislovas Goštautas. 1542 mirus Stanislovui baigėsi giminė.
Didžiuliai Goštautų turtai kaip išmara atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam, kuris juos atidavė sūnui Žygimantui Augustui. 1549 mirus Stanislovo motinai Alberto našlei Sofijai, kuri turtais naudojosi, Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas nurodė surengti varžytines, per jas turtų didžiausia dalis atiteko didikams Radviloms ir šie tapo įtakingiausiais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
-Goštautas; -Andrius Goštautas; -Petras Goštautas
1101