Góštautas ? 1364(?), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo veikėjas.
Manoma, kad jis – Goštautų giminės pradininkas.
Veliuonos pilies įgulos komendantas. Žinomos jo valdos į šiaurę nuo Veliuonos pilies, Kulvos apylinkėse, t. p. netoli Geranainių. Vokiečių ordinui 1362 užėmus Kęstučio Kauno pilį ir 1364 pradžioje sudeginus neseniai pastatytą Nemuno saloje ties Nevėžio žiotimis, didžiojo magistro Winricho von Kniprode’s ir maršalo Henningo Schindekopfo vadovaujami kryžiuočiai 1364 apsupo Goštauto ginamą Veliuonos pilį, po 12 dienų kovų užėmė priešpilius ir padegė pilį. Maršalui pažadėjus pasidavusiesiems dovanoti gyvybę, įsakė sudėti ginklus ir atidaryti pilies vartus, bet kryžiuočiai pilį sugriovė, gynėjus išžudė, tarp jų maršalo palapinėje – Goštautą, jo karvedžius Surminą ir Mateviką (pasak kitus šaltinių, Goštautas buvęs išpirktas iš nelaisvės).
Likę gyvi Goštauto šeimos nariai apsigyveno ties Ukmerge. Manoma, kad jo sūnus buvo Andrius (1387–89 Vilniaus seniūnas).
2271