gòtai (gots), senovės germanų gentys.
Pasak jų istoriko Jordano (6 a. vidurys), gotai gyveno Skandinavijos pietuose; vadovaujami karaliaus Berigo trimis laivais persikėlė į Baltijos jūros pietinį krantą, sumušė vandalus bei kitus to krašto germanus ir čia apsigyveno.
2 a. antroje pusėje, vadovaujami penktojo karaliaus Filimero, gotai nuo Vyslos pasiekė Juodąją jūrą. Iš čia puldinėjo Romos imperijos provincijas Mažojoje Azijoje ir Balkanų pusiasalyje. Valdant Romos imperatoriui Aurelianui (270–275) gotai privertė romėnus pasitraukti iš padunojės Dakijos provincijos.
Gotai, kurie gyveno tarp Dunojaus ir Dniestro upių, vadinti vestgotais (vizigotais), gyvenantys dabartinėje Ukrainos teritorijoje – ostgotais.