gòtikos architektūrà – svarbiausia gotikos meno šaka.
Bendrieji bruožai
Dievo Motinos katedros Amiens’e konstrukcija: 1 – kryžminis nerviūrinis skliautas, 2 – smailioji arka, 3 – piliorius, 4 – kontraforsas, 5 – arkbutanas
Statyta stačiakampio arba spindulinio plano (dažniausiai prie vandens kelių) miestai, apjuosti mūrinėmis gynybinėmis sienomis su bokštais ir vartais. Siauros vingiuotos arba tiesios gatvės vedė į centrinę keturkampę arba trikampę aikštę, kurioje buvo miesto pagrindiniai pastatai: katedra, rotušė, prekybos halė, amatininkų cechai, pirklių gildijų namai (pastarieji trys – nauji pastatų tipai). Dėl dažniausiai stichiškos statybos ir vietos stokos pastatai statyti tankiai, jie buvo 3–5 aukštų, atgręžti galu (Šiaurės Europoje) arba šonu (Pietų Europoje) į aikštę ar gatvę, grakščių proporcijų, siaurų fasadų, pailgintų frontonų. Gotikos laikotarpiu išrasta karkasinė konstrukcija, kurią sudaro vienodais tarpais išdėstyti pilioriai, kryžminis nerviūrinis skliautas, kontraforsai ir arkbutanai (skliautų ir sienų skėtimo jėgoms atremti), smailiosios arkos.
Dėl karkasinės konstrukcijos siena prarado laikančiosios konstrukcijos paskirtį; pastatus imta statyti aukštesnius, grakštesnius, plonesnių sienų, su dideliais (dažnai vitražo) langais. Būdinga pastato konstrukcijos ir puošybos elementų vientisumas. Gotikos stiliaus principai ir inžinerinės naujovės labiausiai atsiskleidė sakralinėje architektūroje. Vyraujantis gotikinės bažnyčios tipas – lotyniškojo kryžiaus plano aukšta erdvi 3 arba 5 navų bazilikinė (vėliau halinė) katedra su erdvia presbiterija, apjuosta deambulatorijumi ir apsidolių vainiku. Puošniausias – vakarinis fasadas, dažniausiai su 2 keturkampiais bokštais ir 3 giluminiais portalais, virš centrinio portalo didelis apskritas langas – rožė. Fasadus puošė skulptūrinis dekoras, nišos, ažūriniai pinakliai, kryžiažiedžiai, vimpergos, profiliuotos plytos ir perdegtų plytų ornamentai. Interjerams būdinga vertikalios dinamiškos piliorių, puskolonių, triforų ir skliauto nerviūrų linijos. Vakarų ir Vidurio Europoje daugiausia statyta iš akmens, Šiaurės ir Rytų Europoje – iš plytų. Kultūros tradicijos ir skirtingų statybinių medžiagų naudojimas lėmė gotikos architektūros savitumus, atmainas.
Ankstyvasis laikotarpis
Peterborough katedra (12 a. pabaiga–13 a. pirma pusė)
Ankstyvojo gotikos laikotarpio architektūrai dar būdinga romaninio stiliaus monumentalumas, masyvios sienos, detalės. Klostėsi karkasinės konstrukcijos pradmenys, imta erdvę skaidyti vertikaliai, atsirado smailiosios arkos, įvairus skulptūrinis dekoras. Žymiausi ankstyvojo laikotarpio gotikos pastatai Prancūzijoje: Šv. Dionizo vienuolyno bazilika Saint‑Denis (12 a.), katedros – Šv. Stepono Sense (Burgundija, 1130–68), Laono (apie 1155–apie 1225), Dievo Motinos Chartres’e (1194–1225), Dievo Motinos Paryžiuje (1163–1267). Anglijoje gotikos pradžia sutapo su Canterbury katedros (11 a.) atstatymu (1174 pristatytas ankstyvosios gotikos choras, architektas Williamas iš Senso). Apie 1175–1275 plėtotas ankstyvasis anglų stilius, kuriam būdinga prancūzų ir normanų romaninio stiliaus masyvios proporcijos ir gotikinė karkasinė konstrukcija (Lincolno katedros choras, 1192, Wellso, 1180–1239, Salisbury, 1220–70, katedros).
Vokietijoje gotikos architektūra plito nuo 13 a. pradžios. Pastatai čia daugiausia statyti iš plytų (vadinamoji plytų gotika) – jie žemesni, paprastesnių formų, sienos storesnės, su masyviais kontraforsais, naudota profiliuotų plytų dekoras (Magdeburgo, pradėta 1209, Kölno, 1248–1322, katedros).
Féniso pilis prie Aostos (apie 1340)
Brandusis laikotarpis
Brandžiuoju gotikos laikotarpiu architektūra pasidarė dar grakštesnių proporcijų, gausesnio skulptūrinio dekoro, įsivyravo karkasinė konstrukcija. Statyta daugiau pasaulietinių pastatų: pilių, rotušių, prekybos halių, ligoninių (Liubeko, 13–14 a., Braunschweigo, 14–15 a., Stralsundo, Briugės, abi 13–15 a., rotušės; Vincennes’o pilis, 14 amžius).
Ryškėjo kai kurių šalių gotikos architektūros skirtumai. 13 a. viduryje–14 a. pabaigoje Prancūzijoje plito spindulinis stilius – pastatų fasadai puošti didelėmis rožėmis (apskritais langais), jos skaidytos spindulius primenančiu masverko ornamentu. Būdingas šio stiliaus pavyzdys – Šventoji koplyčia Paryžiuje (1248). Pastatytos Reimso (1212–14 a.), Amiens’o (1220–88) Dievo Motinos katedros.
Exeterio katedros skliautai (1282–1369)
Anglijos bažnyčių architektūrai būdinga ilgas lotyniškojo kryžiaus planas su stačiakampio plano apsidėmis, bokštas pagrindinės navos ir transepto sankirtoje, mažesni šoniniai langai, retai (Lincolno katedra, 13 a. pirma pusė, Westminsterio abatijos katedra Londone, pradėta 1245) taikyta rožė. 1250–1380 čia plito gotikos atšaka dekoracinis stilius, jis išsiskyrė gausesniu dekoru, puošniais masverkais, sudėtinga skliautų konfigūracija (Exeterio katedra, 1282–1369, frontonas apie 1350–1400). Vokietijoje gotikos architektūra išliko masyvių formų, žymu romaninio stiliaus įtaka (Strasbūro katedra, architektas Erwinas von Steinbachas, pradėta 1276, bokštas 1399–1439). Savitoje Italijos gotikoje (daugiausia plito Lombardijoje, Venecijoje, Toskanoje) susipynė bizantiškosios, arabiškosios, Vakarų Europos architektūros tradicijos (Sienos rotušė, 1288–1309, Dožų rūmai Venecijoje, pradėti 1309, architektai G. ir B. Bonai).
Vėlyvasis laikotarpis
Vėlyvuoju gotikos laikotarpiu architektūra tapo dar įmantresnė, dinamiškesnė, smulkios dekoratyvinės formos pradėjo stelbti pastato tektoniką. Statyta halinės bažnyčios, koplyčios, rotušės, rūmai, gyvenamieji namai. Pastatų skliautus (žvaigždinius, tinklinius, vėduoklinius) skaidė sudėtingi nerviūrų ornamentai. Prancūzijoje 15–16 a. plito dar 1370 susiklosčiusi liepsnotoji gotika, kuriai būdinga gausi įmantri lenktų, vingiuotų linijų puošyba. Anglijoje plito statmeniškasis stilius (Karališkojo koledžo koplyčia Kembridže, 1446–1515), jis 16 a. viduryje išsirutuliojo į Tiudorų stilių (pereinamasis vėlyvosios gotikos ir renesanso laikotarpis).
Lietuvoje
Lietuvoje gotika – pirmasis architektūros stilius – pradėjo plisti 14 a. antroje pusėje. Jos susiklostymą ir raidą lėmė krikščionybės įvedimas (1387), miestų plėtra, šaunamojo ginklo išradimas. Labiausiai reiškėsi sakralinėje architektūroje.
Skiriami du gotikos raidos laikotarpiai: ankstyvasis (14 a. antra pusė–15 a. pirma pusė) ir brandusis (15 a. antra pusė–16 amžius). Ankstyvuoju gotikos laikotarpiu savaimingai klostėsi spindulinio, linijinio, mišraus plano miestai ir miesteliai (tik Klaipėda statyta pagal stačiakampį planą). Buvo atstatomos ar atnaujinamos ankstesnės aptvarinės (Kauno pilis) ir netaisyklingo plano (Trakų pilys, Vilniaus pilys, Gardino pilys) gynybinės pilys. Jose statyti į sienų išorę išsikišę bokštai (pritaikyti flankinei gynybai), rezidenciniai rūmai, koplyčios. Būdinga kontraforsai, smailiaarkės angos, kryžminiai nerviūriniai skliautai. Sienos mūrytos storesnės, eilėmis iš akmenų ir plytų, kampai ir angokraščiai – iš plytų.
Miestuose pradėta statyti bažnyčias, vienuolynus, cerkves, rotušes, cechų ir gildijų namus. Jie paprastų masyvių formų, panašūs į Lenkijos, Prūsijos, Šiaurės Vokietijos, Livonijos gotikinius pastatus. Pamatai mūryti iš akmenų, sienos gotikinio mūro: plytų eiles sudaro pakaitomis sudėti trumpainiai ir ilgainiai, surišti kalkių skiediniu. Statytos sunkių proporcijų, paprastos fasadų kompozicijos, neaukštos vidaus erdvės halinės trinavės (rečiau vienanavės) bažnyčios.
Pastatyta ir kryžiškojo plano halinių bažnyčių (Vytauto bažnyčia Kaune, 15 a. pradžia, Šv. Jurgio bažnyčia Vyžuonose, 1406). Taikyta masyvūs stačiakampio skerspjūvio arba laiptuoti (Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, arba Pranciškonų, bažnyčia Vilniuje, 1421, 18 a. antroje pusėje perstatyta vėlyvojo baroko stiliumi) kontraforsai, smailiaarkiai arba pusapskričių arkų portalai (Šv. Mikalojaus bažnyčia Vilniuje, prieš 1387), viduje – žvaigždiniai skliautai, paremti aštuonkampiais stulpais. Ankstyvuoju laikotarpiu pastatyta Vilniaus katedra (Vilniaus katedra ir varpinė; išliko gotikiniai pamatai, rūsiai), Kauno katedra (abi vėliau perstatytos).
Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia Kaune (1472–16 a. pradžia)
Brandžiuoju gotikos laikotarpiu pastatai statyti aukštesni, grakštesnių proporcijų, sudėtingesnės fasadų kompozicijos, puošnesni, žymu Gdansko gotikos įtaka. Statyta vienanavės (rečiau halinės trinavės) bažnyčios. Dauguma vienanavių bažnyčių nedidelės, beveik kvadratinio (kartais stačiakampio) plano su trumpa presbiterija (Šv. Mikalojaus bažnyčia Kaune, 15 a. pabaiga, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Zapyškyje, 16 a. pirma pusė). Prie vienuolynų dažnai statytos didelės halinės trinavės stačiakampio plano bažnyčios su ilgomis presbiterijomis (Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia Kaune, 1472–16 a. pradžia, Šv. Pranciškaus Asyžiečio, arba Bernardinų, bažnyčia Vilniuje, 1516).
Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblis Vilniuje (15 a. pabaiga–16 a.)
Būdinga aukšti stogai, ploni kontraforsai su įvairaus skerspjūvio pakopomis arba daugiakampiai su velenėliais briaunose (Šv. Onos bažnyčios Vilniuje presbiterija, apie 1500; Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblis), mūryti ir atitraukti nuo sienos (Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios Kaune presbiterija). Bažnyčios dažniausiai bebokštės, kai kurios turėjo 1 ar daugiau bokštų. Aštuonkampiai į viršų smailėjantys su keturkampiu pagrindu bokštai skyrėsi viršūnėmis (piramidės, varpo, smailės formos), vieta (bažnyčios priekyje, prie presbiterijos, navų vidurio, šono), puošyba (įvairių formų nišos, langų apvadai, traukos, frizinės juostos). Kai kurių bažnyčių bokštuose yra renesanso motyvų (Šv. Gertrūdos bažnyčia Kaune, 15–16 aamžius).
Bebokščių bažnyčių pagrindiniame fasade vyravo aukštas trikampis arba laiptuotas frontonas su įvairių formų nišomis. Fasadai puošti perdegtų plytų ornamentais (rombais, kryžiais), profiliuotomis plytomis (apie 140 rūšių), tinkuotomis baltomis detalėmis (nišos, frizinės juostos, angų apvadai). Bažnyčių navas, presbiterijas, zakristijas dengė tinkliniai ar krištoliniai skliautai. Žymiausias gotikos paminklas – Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblis Vilniuje. Tuo metu statytose cerkvėse (Šv. Mikalojaus, Švenčiausiosios Trejybės, abi 1514, Skaisčiausiosios Dievo Motinos, perstatyta 1522, visos Vilniuje) gotika susipynė su bizantiškuoju stiliumi.
Išliko visuomeninių pastatų su ypač puošniais frontonais (Perkūno namai Kaune, 15 a. pabaiga–16 a. pradžia). Rotušės statytos dviaukštės, su bokštais ir stačiais dvišlaičiais stogais (Kauno rotušė, pradėta 1542, Vilniaus rotušė, 16 a. pabaiga–17 a. pirma pusė, abi vėliau perstatytos). Miestuose statyta 1–2 (kartais 3) aukštų gyvenamieji namai, atgręžti galu (kartais šonu) į gatvę ar aikštę. Pirmojo aukšto (jame dažniausiai būdavo įrengiamos dirbtuvės, parduotuvės, užeigos) langai mažesni, antrojo (čia būdavo įrengiamos gyvenamosios patalpos) – didesni, išdėstyti nelygiais tarpais. Puošnesnių gyvenamųjų namų fasadai dažnai asimetriški, su aukštu nišomis ir profiliuotomis traukomis puoštu frontonu (Pilies gatvė 12–14, Vilniuje, Rotušės aikštė 1–5, Kaune). Pastatyta gyvenamųjų namų su pusiau cilindriniais, kryžminiais, krištoliniais skliautais.
gyvenamieji namai Pilies gatvėje Vilniuje (15 a. pabaiga–16 a. pradžia)
gotika Lietuvos architektūroje
2972
L: Lietuvos pilys Vilnius 1971; Lietuvos architektūros istorija t. 1 Vilnius 1987; T. Adomonis, K. Čerbulėnas Lietuvos TSR dailės ir architektūros istorija t. 1 Vilnius 1987; A. Baliulis, S. Mikulionis, A. Miškinis Trakų miestas ir pilys Vilnius 1991; Kauno architektūra Vilnius 1991; J. Baltrušaitis Visuotinė meno istorija t. 2 Kaunas 1992; Lietuvos dailės istorija Vilnius 2002; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: Sakralinė architektūra ir dailė Vilnius 2002; H. Focillon The Art of the West: Gothic 2 vol. London 1963; J. Evans The Flowering of the Middle Ages London 1966; W. Löllner Reise in die Gotik Leipzig 31973; N. Pevsner Historia architektury europejskiej t. 1 Warszawa 1979.