Gòtlandas (Gotland), viena didžiausių Baltijos jūros salų, 84 km į rytus nuo Skandinavijos pusiasalio. Priklauso Švedijai. Plotas 2960 km2, ilgis 125 km, didžiausias plotis 50 kilometrų. Su gretimomis mažomis salomis (Fårö ir kitomis) sudaro Gotlando leną (plotas 3140 km2); 58 595 gyventojų (2017). Administracinis centras – Visby (jo istorinis senamiestis – pasaulio paveldo vertybė nuo 1995). Krantai statūs (ypač šiaurės vakaruose; aukštis 70–80 metrų). Paviršiaus didžiausias aukštis 83 metrai. Sala susidariusi iš silūro klinties, mergelio, smiltainio. Paviršiuje – moreninės nuogulos ir jūrinės nuosėdos. Karsto reiškiniai (Lummelundos urvų sistema, ilgis apie 4 kilometrai). Eglynai, viržynai. Yra ežerų (didžiausias – Bästeträsko ežeras). Durpynai. Žemdirbystė (auginama rugiai, avižos, bulvės, daržovės), gėlininkystė (rožės), galvijininkystė, avininkystė. Cemento, maisto pramonė. Žvejyba. Turizmas.
Gotlando salos krantas
2271
Istorija
Manoma, žmonės Gotlande apsigyveno šeštame tūkstantmetyje prieš Kristų, ilgainiui įsigalėjo germanų kilmės gyventojai. Jau bronzos amžiuje Gotlandas tapo svarbiu mainų prekybos kelio palei Baltijos jūros pakrantes punktu. Gotlando prekybinius ryšius su Romos imperijos šiaurės vakarų provincijomis, Skandinavija, kitais Baltijos regionais (pirmo tūkstantmečio pradžia), su Bizantija, Britanija, Frankų valstybe, Centrine Azija (pirmo tūkstantmečio pabaiga ir antro tūkstantmečio pradžia) rodo gausūs tų kraštų monetų (rasta apie 100 000) lobiai, t. p. gintaro radiniai. Salos gyventojai (vėlesnės Hanzos pirklių pirmtakai) greta prekybos vertėsi žemės ūkiu, žvejyba, gyveno bendruomenėmis, panašiomis į senosios Lietuvos laukus ir valsčius, turėjo savivaldą – veikė bendruomenių susirinkimai (ting) ir salos atstovų susirinkimas (Gutnalting). Nuo 9 ar 10 a. Gotlandas mokėjo mokesčius Švedijai.
Visby miesto senamiestis
11 a. Gotlando gyventojai tapo krikščionimis. Nuo 11–12 a. į svarbiausią Gotlando miestą Visby kėlėsi vokiečių pirkliai. Jie pamažu iš vietos gyventojų perėmė prekybą ir 13 a. Visby tapo svarbiausiu Baltijos prekybos centru, per kurį Hanza prekiavo su Didžiuoju Naugardu, baltų kraštais (į Gotlandą nuo seno atplaukdavo kuršių, sembų pirklių); per Gotlandą į Livoniją keliaudavo kryžininkai. Didėjanti įtampa tarp Visby vokiečių ir vietos gyventojų 1288 virto kariniu konfliktu, į kurį įsikišo Švedijos karalius ir sustiprino Gotlande savo valdžią. Per 1361 karą Danijos kariuomenė sumušė Gotlando valstiečių kariuomenę, sugriovė Visby ir užvaldė salą. 14 a. pabaigoje, ypač nuo 1394, saloje įsigalėjo vadinamosios Vitalijaus brolijos piratai. Siekdamas juos sutramdyti 1398 Gotlandą užgrobė Vokiečių ordinas; kadangi salą valdyti finansiškai neapsimokėjo, 1408 pardavė ją Danijai.
Kariniai konfliktai, t. p. tobulėjanti laivyba – laivai jau galėjo neužsukdami į salą perplaukti jūrą – ėmė smukdyti Gotlando prekybą. 1438–49 salą valdė Erikas Pamarėnas, 1449 ji tapo Danijos lenu, bet minėtos ir vėlesnės kovos sugriovė salos ūkį. Pagal 1645 Brömsebro taiką Gotlandą perdavus Švedijai ūkis ilgainiui atkurtas. Dėl svarbios strateginės reikšmės 19 a. sala buvo įtvirtinta.
1412
Lietuviai
Per II pasaulinį karą per Gotlandą toliau į Vakarus pasitraukė lietuvių. Keletas jų įsikūrė Gotlande, dalyvavo Švedijos lietuvių bendruomenės veikloje; architektas J. Pajaujis kurį laiką buvo bendruomenės pirmininku. 1989 vasarą J. Pajaujo ir kitų bendruomenės narių pastangomis Gotlande, Katthamarsviko kaime, įvyko Europos lietuvių studijų 36-oji savaitė. Jos dalyviai, įvairių lietuvių organizacijų atstovai, pasirašė vėliau istorinę reikšmę įgijusį Gotlando komunikatą, kuris visų lietuvių aukščiausiuoju tikslu pripažino nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.