Göttingen (Gètingenas), miestas Vokietijos vidurinėje dalyje, Žemutinės Saksonijos pietuose, į pietus nuo Hannoverio.
Šv. Jono bažnyčia Göttingene (14 a.)
116 600 gyventojų (2021). Göttingenas įsikūręs abipus Leinės upės. Geležinkeliai į Hannoverį, Frankfurtą prie Maino, Würzburgą; pro Göttingeną eina Hamburgo–Ulmo plentas. Metalo dirbinių gamyba, optikos ir tiksliosios mechanikos, chemijos (farmacijos), elektrotechnikos, tekstilės, poligrafijos, maisto pramonė. Vargonų gamyba. Dailieji amatai. Göttingeno universitetas. Göttingeno mokslų akademija. Aukštoji pedagogikos mokykla, administravimo ir ekonomikos akademija, konservatorija. M. Plancko draugijos institutai, mokslinio tyrimo institutai. Astronomijos observatorija. Žemutinės Saksonijos žemės, universiteto bibliotekos. 2 teatrai. Etnografijos, miesto muziejai. Botanikos sodas.
2271
Architektūra
Bažnyčios: gotikinės Šv. Jono, Švč. Mergelės Marijos (abi 14 a.), Šv. Jokūbo (1433), Šv. Albano (1467); reformatų (1737), Šv. Mykolo (1787). Gotikinė rotušė (1396–1444), Göttingeno universiteto ansamblis (1294 pastatytas dominikonų vienuolyno ansamblis 1787 pritaikytas universitetui, seminarijos pastatas, 1791, klasicistinė aula, 1837). 15–18 a. fachverkiniai gyvenamieji namai. 20 a. statiniai: Šv. Kazimiero bažnyčia (1964, architektas O. A. Gulbranssonas), rotušė (1964, architektas R. Schellis), universiteto studentų miestelio kompleksas (1970).
2271
Istorija
Göttingenas pirmą kartą minimas 953 (vadinamas Gutingi). Miesto teisės nuo apie 1210. 1351–1572 įtakingas Hanzos narys. 15 a. tapo prekybos ir gelumbės gamybos centru. Per Trisdešimties metų karą (1618–48) nuniokotas.
1737 Didžiosios Britanijos karalius ir Hannoverio kurfiurstas Jurgis II įkūrė Göttingeno universitetą. 1751 įsteigta Göttingeno mokslų akademija.
Göttingenas itin nukentėjo per II pasaulinį karą.
Nuo 1953 Göttingene buvo saugomas Karaliaučiaus valstybinis archyvas (1979 perkeltas į Berlyną).
2271
Lietuviai
II pasaulinio karo pabaigoje Göttingene įsikūrė apie 200 lietuvių karo pabėgėlių. 1945 dar apie 100 jų atsikėlė iš Saksonijos ir Tiuringijos. Veikė Lietuvių tremtinių bendruomenės apylinkė (valdybos pirmininkai: Bartuška, P. Skardžius, A. Nasvytis, V. Bartkus; 1946–47 čia buvo įsikūrusi ir bendruomenės Žemutinės Saksonijos apygardos valdybos būstinė), Lietuvos Raudonojo Kryžiaus skyrius (pirmininkai V. Balčiūnas, Liutermoza). 1945–48 veikė lietuvių pradinė mokykla (vadovai V. Kažukauskaitė, A. Kuras, J. Malakauskas), 1947–48 – progimnazija (mokytojas S. Laniauskas; 20 mokinių). 1946 viduryje lietuviai buvo perkelti į pabėgėlių stovyklą Ludwigo kareivinėse. Studentai gyveno atskirai bendrabutyje.
1947 Göttingeno universitete studijavo 58 lietuvių studentai. Göttingeno lietuviai turėjo mišrų chorą (vedėjas A. Nasvytis), sporto klubą, tautinių šokių grupę, rengti užsienio kalbų kursai. 1948 10 stovykla panaikinta, lietuviai iškelti į Oldenburgą.
2271