góža, bangų lūžimas seklioje jūros arba ežero priekrantėje. Priekrantei seklėjant kranto link bangos keteros ir bangos slėnio fazinis sklidimo greitis vis labiau skiriasi. Didėjant bangos slėnio stabdymui bangos ketera ir priekinis šlaitas tampa vis statesni, kol paveja prieš ją sklindančios bangos slėnį ir sugožta. Gylis, kuriame banga sugožta, vadinamas kritiniu; jis lygus 1,3 bangos aukščio. Kai dugno nuolydis mažiau kaip 0,1, sklindančios bangos energija nedaug mažėja, bet ji perduodama vis mažesnei vandens masei, dėl to bangos aukštis, prieš jai sugožtant, gali padidėti 1,2–1,3 karto. Sugožusi banga gali persitvarkyti ir suformuoti mažesnę bangą, kurios kritinis gylis bus arčiau kranto. Kol banga galutinai sudūžta, susidaro keli gožos frontai.
goža
Kai seklios priekrantės dugne yra povandeninių sėklių ir tarpsėklių arba povandeninių rifų, virš jų taip pat susidaro kritiniai gyliai ir didesnės bangos sugožta. Tokie gožos frontai nuo kranto matyti Baltijos jūros pietryčiuose; jų virtinės vadinamos guožomis.
476