Graciãnas (lot. Gratianus), tikr. Giovanni Graziano apie 1160, kamaldulis, kanonų teisės normų rinkinio sudarytojas. Gimė Toskanoje. 12 a. pirmoje pusėje Bolonijos universitete dėstė kanonų teisę. Surinko ir susistemino kanonų teisės normas (Nesuderinamų kanonų suderinimas / Concordantia discordantium canonum, tarp 1120–40), vėliau pavadintas Mokytojo Graciano dekretu (Decretum magistri Gratiani); dėl šio veikalo (1500 įtrauktas į Corpus Iuris Canonici) Gracianas vadinamas kanonų teisės tėvu. Veikalą sudaro 3 dalys, apie 4000 skyrių. Pirmoje dalyje yra 101 skyrius (distinctiones), vienuose jų nurodomi kanonų teisės šaltiniai, kituose – bažnytinės drausmės ir kita, antroje – 36 juridinės bylos (cause): bažnytinio turto, dvasininkijos, santuokos, trečioje (pavadinimu Apie pašventinimą / De consecratione) – 5 skyriai apie Bažnyčios slėpinius. Skyriai ir poskyriai baigiami komentarais, kuriuose Gracianas bandė panaikinti kanonų teisės aktų prieštaravimus. Gracianas į veikalą įtraukė apaštalinių konstitucijų, dekretalijų, kanonų ir Bažnyčios tėvų veikalų citatų; naudojosi Anzelmo Lukiečio, Burchardo Vormsiečio, Ivo Šartriečio sudarytais kanonų rinkiniais.
193