grãfas (vok. Graf), titulas, žymintis rangą žemesnį nei markizo ar markgrafo (arba kunigaikščio, šalyse, kur markizo titulo nėra). Romos imperijoje (lotynų kalba comes) buvo imperatoriaus palydos nariai, Frankų valstybėje – žemiausio teritorinio vieneto vadas ir teisėjas, ilgainiui įgijęs ir įstatymų leidybos teisių. Plėtojantis feodalinės visuomenės gradacijai grafai tapo pavaldūs kunigaikščiams (nors kelios grafystės – Flandrijos, Tulūzos, Barselonos – prilygo kunigaikštystėms). Formuojantis centralizuotoms valstybėms grafai prarado ankstesnę įtaką. Rusijoje grafo titulą kaip paveldimąjį bajorų titulą įvedė Petras I. Šalyse, kurios priėmė respublikinę valdymo formą, grafo titulas (kaip ir kiti) oficialiai panaikintas.
Lietuvoje
Grafo titulą imta vartoti 16 a. pirmoje pusėje, kai kurie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ponai (Goštautai, Chodkevičiai, Tiškevičiai) tą titulą išsirūpindavo iš Šventosios Romos imperijos imperatorių. Jį, kaip ir kitų įtakingiausių ponų (Radvilų) taip įgytą grafo bei kunigaikščio titulą, turėjo patvirtinti Abiejų Tautų Respublikos valdovas. Grafais tapę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai savo valdas vadindavo grafystėmis. Luomų privilegijos panaikintos 1918.
683