grafičiai

grafčiai graffiti (it.), grafiti, piešiniai, užrašai, įrėžti ar nupiešti ant sienos, keramikos dirbinių, medžio, akmens. Žinomi nuo ikiistorinių laikų (olų piešiniai), Egipto, senovės Romos (Pompėjoje, Tivoli), ikikolumbinės Amerikos (majų mieste Tikalyje) laikotarpio.

grafičiai Paryžiuje

20 a. 8 dešimtmečio viduryje grafičiai tapo poindustrinės visuomenės jaunimo saviraiškos būdu. Išpopuliarino afroamerikiečiai ir emigrantai iš Lotynų Amerikos (ar jų palikuoniai), todėl grafičiai susiję ir su kultūrinės tapatybės paieškomis, etninės grupės saviraiška. Pasaulio didmiesčiuose (Niujorke, vėliau Los Andžele, Berlyne, Paryžiuje, Maskvoje) paplito anarchistiški, vandališki užrašai, piešiniai viešose miesto vietose – ant gyvenamųjų pastatų, garažų, sandėlių, viešųjų tualetų sienų, traukinių, metro vagonų, reklamos skydų ir kitur. Tai monochrominės ar polichrominės kontūruotų raidžių kompozicijos, komiksų, animacinių filmų stilistikos piešiniai. Grafičiai kuriami aerozoliniais dažais, rečiau – žymekliais, voleliais, emaliniais dažais ar įrėžiamas vinimi, peiliu. Dar vadinami subway art (metro menas), spraycan art (aerozolinių purškiklių menas).

Lietuvoje pirmoji grafičių paroda surengta 2000 Vilniuje (kuratorius G. Stulpinas).

L: R. Reisner Graffiti: Two Thousand Years of Wall Writing New York 1971; H. Chalfant, M. Cooper Subway Art New York 1984; F. Alacevich The Lost Graffiti of Berlin: The Writing on the Wall Berlin 1991; M. Cooper, J. Sciorra R. I. P.: New York. Spraycan Memorials London 1994.

2635

grafičiai Paryžiuje