grãfika, grafemų, mažiausių rašto sistemos vienetų, santykis su fonemomis. Grafika nustato grafemų (raidžių) santykį su fonemomis nepriklausomai nuo jų rašymo konkrečiuose žodžiuose ir jų formose. Idealioje abėcėlėje turėtų būti tiek raidžių, kiek kalboje yra fonemų: viena raidė turėtų atitikti vieną fonemą, o fonema – vieną raidę, be to, neturėtų būti skaitant netariamų raidžių. Nė vienoje kalboje nėra visiško raidės, arba grafemos, ir fonemos atitikimo, nes kalbos rašto sistema susidaro per šimtmečius ar tūkstantmečius, o garsų sistema kinta daug greičiau (grafema c lotynų k. atitinka fonemas [k] ir [c], anglų k. – [k] ir [s], fonema [k] – lotynų ir anglų k. grafemas k ir c, fonema [š] daugelyje kalbų atitinka 2 ar 3 grafemų junginius – lenkų sz, prancūzų ch, vokiečių sch). Dažnai tos pačios grafemos žymi kietąsias ir minkštąsias priebalsines fonemas – pvz., [b] ir [b‘].
2040