grãfinis dizáinas, dizaino rūšis, susijusi su reklama, leidyba, informacijos priemonių apipavidalinimu. Naudojama verslo, socialinėje, kultūros sferoje. Apima dalį taikomosios grafikos: reklaminę (logotipai, rodyklės, plakatai, katalogai, pakuotės, etiketės, stendai), judančiąją (pieštiniai animaciniai televizijos filmai, kompiuteriniai produktai), šriftinę (šrifto įvairūs tipai) ir oficialiąją (herbų, antspaudų, banknotų, pašto ženklų eskizai), t. p. knygų apipavidalinimą (aplankai, viršeliai, ekslibrisai). Grafinis dizainas kuriamas tradicinėmis ir kompiuterinės grafikos, fotografijos raiškos priemonėmis; meninis vaizdas konstruojamas derinant formą, spalvą ir šriftą. Grafinio dizaino kūrinių vizuali raiška dažnai priklauso nuo verslo ir rinkos ypatumų, susijusi su įvaizdžio kūrimu, komunikacija, rinkos paslaugų tikslais.
Grafinis dizainas pradėjo formuotis 19 a. pabaigoje atsiradus reklamos dizainerio profesijai; terminą 1922 pirmą kartą pavartojo Jungtinių Amerikos Valstijų tipografas W. A. Dwigginsas. Grafinio dizaino istorija glaudžiai susijusi su visuomenės poreikių ir meninės kūrybos (ypač grafikos raiškos priemonių ir technikų) raida, atspindi skirtingų laikotarpių socialines aktualijas, kitų dizaino rūšių stilistiką. Vieną pirmųjų grafinio dizaino stilių 20 a. pradžioje sukūrė vokiečių architektas P. Behrensas Vokietijos bendrovei AEG. 20 a. viduryje grafinis dizainas tapo atskira dizaino šaka. Grafinio dizaino procesą ir raiškos formas 20 a. antroje pusėje iš esmės pakeitė kompiuterinių technologijų atsiradimas (grafinis dizainas pradėtas kurti specialiomis programomis). 1963 Londone įkurta Tarptautinė grafinio dizaino asociacijų taryba (International Council of Graphic Design Associations, ICOGRADA), ji vienija apie 70 asociacijų (iš 45 šalių). 1996 įkurta Lietuvos grafinio dizaino asociacija (nuo 1999 tikroji ICOGRADA narė).
60