grafitas
graftas (vok. Graphit < gr. graphō – rašau), grynuolių klasės mineralas; viena alotropinių anglies atmainų. Kristalai heksagoninės singonijos, dažniausiai sudaro smulkių tarpusavyje suaugusių žvynelių, stulpelių ar sferolitų agregatus. Pagal kristalų dydį skiriamas kristalinis (kristalų dydis daugiau kaip 1 µm) ir neaiškiai kristalinis (mažiau kaip 1 µm) grafitas. Tamsiai pilkas (iki juodo). Blizgesys metalo. Skalumas tobulas. Riebus, liečiant tepa rankas. Labai atsparus ugniai, laidus elektrai. Kietumas 1–2, skilimo plokštumoje 5,5. Tankis 2250 kg/m3. Susidaro metamorfinių ir magminių procesų metu. Pramoniniai telkiniai daugiausia susiję su metamorfizuotomis nuosėdinėmis, turinčiomis daug anglies uolienomis, kuriose smulkių žvynelių formos grafitas randamas įvairaus storio sluoksnių ir lęšių pavidalu. Neaiškiai kristalinio grafito dideli telkiniai susidaro dėl kontaktinio metamorfizmo akmens anglies klodų ir magmos intruzijų kontakto zonose. Kristalinio grafito telkiniai dažniausiai yra pneumatolitinės hidroterminės kilmės. Grafitas gaminamas ir dirbtiniu būdu. Naudojamas metalurgijoje (ugniai atspari medžiaga), elektrotechnikos, atominėje (elektrodų gamyboje ir kaip neutronų srauto reguliatorius), chemijos pramonėje grafitinio, tepalo ir pieštukų, grafitinių dažų, raketų ir cheminės aparatūros detalių gamybai. Dirbtinio grafito junginiai naudojami laidams, didelės savitosios energijos baterijoms gaminti, kaip antifrikcinės medžiagos, katalizatoriai. Grafito didžiausi telkiniai yra Austrijoje, Indijoje, Meksikoje, Pietų Korėjoje, Rusijoje, Šri Lankoje.
2961