grafitas

graftas (vok. Graphit < gr. graphō – rašau), geležies‑anglies lydinių (dažniausiai ketaus) struktūros komponentas. Tai anglies atmaina (grafitas), susidaranti stingstant lėtai aušinamam ketui. Jame įvairiomis kryptimis apie kristalizacijos centrus atsiranda grafito intarpai. Pagal intarpų formą grafitas būna plokštelinis (silpnina ketaus metalinį pagrindą, telkia apkrovos sukeliamus įtempius mažindamas ketaus stiprumą ir plastiškumą) ir rutulinis (ne taip telkia įtempius ir yra tąsesnis, daug stipresnis negu plokštelinis). Grafito intarpai susidaro ir ilgai kaitinant baltąjį ketų aukštoje (950–1000 °C) temperatūroje (jame cementitas skyla į geležį ir anglį, kurios atomai sudaro netaisyklingos formos dribsnių ar trupinių pavidalo intarpus). Grafitas gerina ketaus antifrikcines savybes, iš tokio ketaus padarytos detalės lengviau pjaunamos, nereikia dailinti jų paviršiaus.