Graibýčių pilkapýnas ir kapinýnai, prūsų pilkapynas ir du kapinynai Sembos pusiasalyje, buvusioje Žuvininkų apskrityje, 3 km į pietvakarius nuo Girmavos miestelio (dabar Russkoje, Zelenogradsko rajonas, Kaliningrado sritis), prie Graibyčių kaimo.
Pilkapiai
Į rytus nuo kaimo buvo du pilkapiai, datuojami ankstyvuoju geležies amžiumi. Suardyti. Iš jų į Karaliaučiaus muziejų Prussia pateko urnos fragmentų ir 2 žalvariniai smeigtukai.
Pirmasis kapinynas
pirmojo kapinyno radiniai: 1 – antkaklė pinta priekine dalimi, 2 – segė lenkta kojele, 3 – žieduotoji segė
Pirmasis kapinynas yra Girmavos upės kairiajame krante. 1884 ir 1886 tyrinėjo G. Bujackas ir J. Heydeckas, 1903 tyrė A. Bezzenbergeris ir E. Hollackas. Rasti 485 kapai. Mirusieji laidoti sudeginti urnose (4–5 a. kapuose urnos iki 0,5 m aukščio) su gausiomis įkapėmis; dauguma kapų apdėti akmenimis. Rasta daug papuošalų – daugiausia segių (157), diržo sagčių ir apkalų, apyrankių, antkaklių, žiedų, stiklo, gintaro ir emalio karolių; ginklų (ietigalių, kovos peilių durklų, antskydžių), darbo įrankių (pjautuvų, kirvių, ylų, verpstukų), žalvarinių indų, sidabrinė antkaklė, žieduotųjų ir žvaigždine kojele segių, Antoninų dinastijos (96–192) – Trajano, Hadriano, Antonino Pijaus, Faustinos I, Marko Aurelijaus ir Faustinos II imperatorių ir jų žmonų – romėniškų monetų. Itin retas archeologinis radinys – atvežtinė Panonijos (Romos provincija) segė. Kapinynas datuojamas 1–10 amžiumi.
Antrasis kapinynas
Į pietryčius nuo pirmojo kapinyno, žemumoje, 1990 buvo rastas antrasis; tyrinėjo G. Proninas ir M. Smirnova. Mirusieji laidoti nedeginti, keli – palaidoti kniūbsti, šalia rasta ir žirgų kapų. Įkapių mažai. Kapinynas datuojamas antro tūkstantmečio pradžia.
377