Grakijos choreogrãfija. Šiuolaikiniai graikų šokiai turi senovės graikų šokių elementų. Populiarūs folkloriniai šokiai: kotsaris, leventikas, sera, sirtakis, sirtas, trata, tsakonikas, zeibekikas; kai kuriuos šoka tik vyrai arba tik moterys, yra solinių. Šokiai turi regioninių (Egėjo salos, Jonijos salos, Kretos salos, Peloponeso, Tesalijos, Trakijos ir kitų) skirtumų. Šokiams pritariama aerofonais, dūdmaišiais, liutniomis ir kitais muzikos instrumentais. 20 a. pradžioje pradėjo formuotis profesionalusis Graikijos šokis, kuriam turėjo įtakos vokiečių modernioji choreografija (dauguma Graikijos choreografų ir šokėjų buvo baigę šokio mokyklas Vokietijoje, jų kūrybą paveikė ekspresionizmas). 1927 Delfuose choreografė E. Palmer (I. Duncan draugė) su savo vyru poetu A. Sikelianu pastatė Aischilo tragediją Prikaltasis Prometėjas, spektaklis davė pradžią kasmetiniam Delfų šokio festivaliui. 4 dešimtmetyje (daugiausia Atėnuose) buvo įsteigta privačių šokio mokyklų, kurių vadovai šokio mokyklas baigė Vokietijoje, Austrijoje (P. Matei-Rusopulu, K. Pracika, E. Spek-Melisinu), Rusijoje (K. Nikolsas). Atėnuose 1932 įkurtas Nacionalinis teatras, 1939 – Nacionalinis operos teatras (su maždaug 40 baleto artistų trupe). Šiame teatre dirbo viena pirmųjų profesionalių klasikinių šokėjų ir baletmeisterių Lukija (g. 1915). 20 a. antroje pusėje Atėnuose veikė daug šokio trupių: Graikijos baletas (įkurtas 1951), Graikų šokių teatras (įkurtas 1953; repertuare daugiau kaip 400 folklorinių šokių), Atėnų eksperimentinis baletas (įkurtas 1965, nuo 1975 Klasikinio baleto centras; repertuare – klasikiniai L. Delibes’o, A. Glazunovo, L. Minkaus, M. Ravelio ir kitų kompozitorių baletai), Mažasis šokio teatras (įkurtas 1983). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje Graikijoje veikė klasikinio (N. Kontaksaki klasikinio šokio trupė Atėnuose), moderniojo (šokio trupės Airesis, Meta-kinisi, Omada Edafus, Sine Qua Non Atėnuose, Šokio teatras Salonikuose, M. Gaitani šokio trupė Gerakasoje, P. Stamatopulu šokio trupė Melisoje) ir folklorinio (Atėnuose, Kalamatoje, Salonikuose ir kitur) šokio trupės; kai kurias jų finansavo valstybė. Žymesni choreografai: D. Cacu-Simeonidu, L. De Pianas, A. Grimanis, S. Keutenas, R. Manu, J. Mecis, Z. Nicoludi, A. Papadamaki, D. Papajoanu, D. Stratu; artistai: S. Dario, K. Dima, J. Doncakis, A. S. Kalinikidu, Michalopolu, S. Papanussis, I. Sismani, N. Siputa, D. Sotiriu, A. Stelatu, A. Stergianu, T. Varuti, M.Vulgari. Atėnuose veikia Nacionalinė konservatorija (nuo 1926), Aukštoji šokio mokykla (nuo 1985; 1934–74 K. Pracikos šokio mokykla, 1974–84 Valstybinė šokio mokykla), Kalamatoje – Tarptautinis šokio centras (nuo 1995). Šokio mokoma ir privačiose mokyklose, jų yra apie 400 (daugiausia Atėnuose). Atėnuose ir Kalamatoje kasmet rengiami tarptautiniai šokio festivaliai. 1983 Atėnų tarptautiniame festivalyje Lietuvos operos ir baleto teatro baleto solistai su Maskvos Didžiojo teatro primabalerina M. Pliseckaja parodė R. Ščedrino baleto Ana Karenina pirmą ir A. Ch. Adamo baleto Žizel antrą veiksmą, 1997 Salonikuose Lietuvos operos ir baleto teatro baleto trupė parodė S. Prokofjevo baletą Romeo ir Džuljeta. 1981 Vilniuje gastroliavo graikų baleto trupė.
2540
Graikijos kultūra
Graikijos konstitucinė santvarka
Graikijos partijos ir profsąjungos
Graikijos ginkluotosios pajėgos