Graikijos muzika

Grakijos mùzika.

Liaudies muzika

koncertuoja Kretos salos liaudies muzikos ansamblis

Liaudies muzikai būdinga žanrų ir formų įvairovė; joje išliko senovės graikų muzikos bruožų, ryšku bulgarų, turkų muzikos įtaka. Dermės diatoninės; yra pentatonikos, chromatizmo. Ritmika dažnai asimetrinė. 17–18 a. išpopuliarėjo antiturkiškos istorinės kleftų dainos. Dainuojant dažnai šokama rateliu. Muzikos instrumentai: aerofonai fleita, dūdmaišis, chordofonai buzukis, mandolina, smuikas, liutnia.

Profesionaliosios muzikos raida

Naujoji graikų muzika pradėjo klostytis 19 a. viduryje, jai turėjo poveikio italų ir prancūzų muzika. 19 a. kompozitoriai: N. Mandzaras (1795–1872, sukūrė Graikijos himno muziką), operų autoriai S. Ksindas (1812–96), P. Kareris (1829–96), S. Samaras (1861–1917).

Nacionaliniai graikų muzikos bruožai išryškėjo 20 a. kompozitorių D. Lavrango (1864–1941), G. Lambeleto (1875–1945), M. Kalomirio (žymiausias graikų kompozitorius), M. Varvoglio (1885–1967) kūryboje. D. Levidžio (1886–1951) muzikoje ryšku muzikinio impresionizmo ir rytietiškų elementų sintezė, neoklasicistinių bruožų turi P. Petridžio kūryba. Serijinę muziką kūrė N. Skalkotas (1904–49). Jo kūrybos stiliui artimi J. Sisiliano (g. 1922) kūriniai. Teatro muzikos ir folklorui artimų dainų sukūrė M. Hadzidakis, operų, baletų (Graikas Zorba 1988, Lietuvoje pastatyta 1998), oratorijų, simfonijų, muzikos dramos spektakliams ir kino filmams – M. Teodorakis. Avangardizmo bruožų yra J. Ksenakio ir J. Christaus (1926–70) kūryboje. Atlikėjai: dirigentai – D. Mitropulas, M. Karidis (g. 1923), A. Kunadis (g. 1924), dainininkės – M. Callas, E. Suliotis (g. 1943).

kompozitorius M. Teodorakis

Muzikinės institucijos

Salonikų koncertų salė (2000, japonų architektas A. Isozaki)

Salonikuose veikia valstybinė konservatorija (įsteigta 1914), yra ir privačių konservatorijų. Intensyvus muzikinis gyvenimas vyksta Atėnuose, veikia Nacionalinė konservatorija (įkurta 1926), Nacionalinis operos teatras (įkurtas 1939).

L: S. Baud-Bovy La Chanson populaire grécque du Dodécanese Paris 1936, Sur la strophe de la chanson cleftique Bruxeles 1950; T. Georgiades Der griechische Rhytmus, Reigen, Vers und Sprache Hamburg 1949; P. Tzermias Die volkstümliche Musik Griechenlands Zürich–Stuttgart 1962.

660

Graikijos kultūra

Graikija

Graikijos gamta

Graikijos gyventojai

Graikijos konstitucinė santvarka

Graikijos partijos ir profsąjungos

Graikijos ginkluotosios pajėgos

Graikijos ūkis

Graikijos istorija

Graikijos santykiai su Lietuva

Graikijos švietimas

Graikijos literatūra

Graikijos architektūra

Graikijos dailė

Graikijos choreografija

Graikijos teatras

Graikijos kinas

Graikijos žiniasklaida

Graikijos lietuviai