Grakijos piliẽtinis kãras, 1944–45, 1946–49 karas tarp per II pasaulinį karą sustiprėjusio komunistinio judėjimo ir Didžiosios Britanijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų remiamos Graikijos vyriausybės.
Priešistorė
Vakarų šalys ketino neleisti komunistams įsitvirtinti Graikijoje. 1944 03 Jungtinės Amerikos Valstijos patvirtino Balkanų padalijimą į SSRS ir Didžiosios Britanijos įtakos zonas; 1944 09 Maskvoje W. L. S. Churchillis ir J. Stalinas suderino Didžiosios Britanijos kariuomenės išsilaipinimo Graikijoje planus.
1944–1945 etapas
Graikijos komunistų karinė organizacija Graikijos liaudies išvadavimo armija (ELAS) 1944 10 pasitraukus vokiečiams siekė kontroliuoti Atėnus. 1944 10 į Atėnus grįžo Graikijos vyriausybė tremtyje (pirmininkas G. Papandreu), lydima nedidelių Didžiosios Britanijos karinių pajėgų. Atėnų gatvėse tarp šių jėgų 1944 12–1945 01 vyko kovos, kurios baigėsi atvykus britų kariniu pastiprinimui. 1945 02 pasirašytas susitarimas.
Rinkimai ir karaliaus sugrįžimas
Remiantis šiuo susitarimu 1946 03 įvyko parlamento rinkimai, juos laimėjo monarchistai. Per 1946 09 plebiscitą dauguma gyventojų balsavo už monarchijos išsaugojimą. Karalius Jurgis II grįžo tą patį mėnesį, 1947 04 mirė; karaliumi tapo jo brolis Povilas I.
1946–1949 etapas
Siekdamas plėsti komunistų įtaką Balkanuose Jugoslavijos vadovas J. Tito 1946 išsiuntė į tėvynę graikų karo veteranus (veikė Jugoslavijoje iki pasitraukiant vokiečiams). Per 1946 jie tapo partizanų būrių branduoliu. Graikijos vyriausybei nepakako karinių jėgų jiems įveikti, Didžioji Britanija dėl išsekusių resursų didesnės pagalbos nesuteikė. 1947 12 buvo sudaryta sukilėlių laikinoji vyriausybė (vadovas Markosas Vafiadis).
Nepatenkintas J. Tito savarankiškumu ir jo įtakos stiprėjimu Balkanuose J. Stalinas 1948 nutraukė bendradarbiavimą su juo. Maskvoje veikęs Komunistų informacinis biuras 1948 atvirai paskelbė apie Jugoslavijos komunistų planus Jugoslavijos federacijoje įkurti suvienytą Makedoniją (be kitų, prie jos būtų prijungta ir dalis Graikijos žemių). Graikų partizanai atsisakė kovoti dėl graikų žemių prijungimo prie slavų valstybės ir neteko Jugoslavijos karinės paramos (buvo uždaryta siena su Jugoslavija). Pasikeitus padėčiai Graikijos vyriausybė, padedama Jungtinių Amerikos Valstijų finansiškai ir kariniais patarėjais (Trumano doktrina), partizanų būrius 1949 vasarą išsklaidė.