Graikijos švietimas

Grakijos švietmas

Nuo 1827 Graikijoje švietimą tvarko Švietimo ir religijos ministerija. 1834 priimtas pirmasis privalomo pradinio mokslo įstatymas. Nuo 1836 pradines, nuo 1917 vidurines mokyklas gali lankyti ir mergaitės. 1929 įvestas privalomas nemokamas šešiametis pradinis 6–12 metų, 1975 – devynmetis mokslas 6–15 metų vaikams. Mokslas valstybinėse mokyklose nemokamas. Švietimo sistema apima ikimokyklinio ugdymo, pradinio, vidurinio, technikos ir profesinio mokymo, aukštojo mokslo, suaugusiųjų ir papildomo ugdymo įstaigas.

Ikimokyklinių įstaigų sistemą sudaro valstybiniai ir privatūs vaikų lopšeliai vaikams iki 3 metų, vaikų darželiai 3–6 metų vaikams. Darželiuose veikia parengiamosios klasės 5–6 metų vaikams. 2002/03 buvo 5647 valstybinės ikimokyklinės įstaigos (138 600 vaikų, 9970 pedagogų), 111 privačių ikimokyklinių įstaigų (5020; 320).

Vaikai šešiametę pradinę mokyklą pradeda lankyti nuo 6 metų. 2002/2003 buvo 5739 valstybinės pradinės mokyklos (594 640 mokinių, 48 000 mokytojų), 373 privačios pradinės mokyklos (45 775; 3185).

Šešiametis vidurinis mokymas suskirstytas į privalomą žemesniąją (trimetė gimnazija) ir aukštesniąją (trimetis licėjus) pakopas. Nuo 1998 baigus gimnaziją galima mokytis technikos ir profesinėse mokyklose (mokslas trunka 3 metus). 2002/2003 buvo 1768 valstybinės gimnazijos (321 675 mokiniai, 35 220 mokytojų), 112 privačių gimnazijų (19 050; 2300), 1182 valstybiniai licėjai (219 270; 21 455), 98 privatūs licėjai (16 815; 1880), 418 valstybinių technikos ir profesinių mokyklų (122 580; 15 970), 77 privačios technikos ir profesinės mokyklos (6240; 14 000), 24 religinės gimnazijos ir licėjai (1115; 194).

Nuo 1983 neįgalieji (4–22 metų) mokosi specialiosiose mokyklose. 2002/03 buvo 2616 specialiųjų mokyklų (188 585 mokiniai, 299 pedagogai).

Nuo 1983 aukštosios mokyklos skirstomos į universitetines (universitetai) ir neuniversitetines (technikos institutai). 2002/2003 buvo 20 universitetų (276 900 studentų), 14 technikos institutų (165 930). Suaugusiųjų švietimo ir papildomo ugdymo sistemą sudaro vadinamosios antrosios galimybės mokyklos, suaugusiųjų švietimo centrai, Atvirasis universitetas (įkurtas 1992 Patruose) ir kiti. Svarbiausios aukštosios mokyklos: Atėnų (įkurtas 1837), Nacionalinis politechnologijos (įkurtas 1836 Atėnuose), Ekonomikos ir komercijos (įkurtas 1920 Atėnuose), Aristotelio (įkurtas 1925 Salonikuose), Janinos (įkurtas 1964), Patrų (įkurtas 1964), Kretos (įkurtas 1973), Politechnikos (įkurtas 1977 Kretoje), Trakijos Demokrito (įkurtas 1974 Komotinėje) universitetai.

Aukščiausia mokslo institucija Atėnų akademija (įkurta 1926), kuri vienija Pasteuro (įkurtas 1919), Onkologijos (įkurtas 1938), Atėnų higienos, Balkanistikos institutus, branduolinių tyrimų centrą Dēmokritos (įkurtas 1961), Viduramžių ir naujojo helenizmo tyrimo centrus. Veikia kitų šalių archeologijos institutai: Prancūzijos (įkurtas 1846), Vokietijos (1874), Jungtinių Amerikos Valstijų (1882), Didžiosios Britanijos (1886), Italijos (1900).

Svarbiausios bibliotekos: Nacionalinė (įkurta 1828), Deputatų Rūmų (1844, abi Atėnuose), Aristotelio universiteto (1844), Benakio (1924 Atėnuose).

Yra Nacionalinis archeologijos (įkurtas 1874), Akropolio (1878), Benakio (1931) muziejai, Bizantijos muziejus (1914), Nacionalinė dailės galerija (1900). Olimpijoje, Delfuose, Korinte, Rodo ir Kretos salose veikia archeologijos muziejai.

Graikijos kultūra

2271

Graikija

Graikijos gamta

Graikijos gyventojai

Graikijos konstitucinė santvarka

Graikijos partijos ir profsąjungos

Graikijos ginkluotosios pajėgos

Graikijos ūkis

Graikijos istorija

Graikijos santykiai su Lietuva

Graikijos literatūra

Graikijos architektūra

Graikijos dailė

Graikijos muzika

Graikijos choreografija

Graikijos teatras

Graikijos kinas

Graikijos žiniasklaida

Graikijos lietuviai