Grakijos teãtras. Senovės graikų teatro tradicijos Bizantijos imperijoje sunyko. 15–19 a. pirmoje pusėje teatro plėtotei trukdė turkų priespauda. Pirmosios graikų mėgėjų teatro trupės susikūrė užsienyje – Odesoje (apie 1814) ir Bukarešte (1821). Jos statė Voltaire’o tragedijas, G. Lasanio pjeses. Nuo 1836 teatro vaidinimai pradėti rengti Atėnuose. 19 a. 7 dešimtmetyje kūrėsi profesionaliojo teatro trupės, jos statė graikų ir užsienio (C. Goldoni, V. Hugo, Molière’o, F. Schillerio, W. Shakespeare’o) dramaturgų kūrinius. Vaidino aktoriai: P. Sucas (1818–75), P. Vonasera (1838–1927), D. Tavularis (1839–1928). 19 a. antroje pusėje paplitęs šešėlių teatras karagezas (karaghiozis; pagal šešėlių teatro pagr. personažą Karagezą) ypač išpopuliarėjo 3–4 dešimtmetyje. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje teatrų veikla suaktyvėjo, Atėnuose buvo įkurta teatrų, būrėsi dramos trupės; repertuaruose vyravo komedijos, lyrinės dramos su muzikiniais intarpais. 1901 Atėnuose režisierius ir aktorius K. Christomanas subūrė teatro trupę Naujoji scena (veikė iki 1906), kurioje siekta vaidybos realistiškumo ir ansambliškumo. 1901 Atėnuose įkurtas Karališkasis teatras (veikė iki 1908, vadovavo režisierius T. Ikonomu; 1932 atkurtas kaip Nacionalinis teatras), jame statytos senosios (Sofoklio Karalius Edipas, Aischilo Persai) ir šiuolaikinės graikų (I. Kambisio, 1872–1901, G. Ksenopulo, P. Horno, 1881–1941, S. Melaso, 1882–1966) bei užsienio dramaturgų pjesės. 1930 Atėnuose režisierius V. Rotas (g. 1889) įkūrė Liaudies teatrą (veikė iki 1934), 1934 režisierius K. Kunas – teatrą Liaudies scena (veikė iki 1936), 1942 – Dailės teatrą. 20 a. pradžios žymiausi aktoriai: N. Lekacas (1847–1913, sukūrė pagrindinių vaidmenų W. Shakespeare’o pjesėse), J. Pandopulas (1860–1913), J. Paraskevopulu (1865–1938), J. Veroni (1870–1955), E. Veakis (1884–1951), M. Kotopuli. 20 a. 2–4 dešimtmetyje dauguma teatrų statė komercinius spektaklius. Per II pasaulinį karą teatrų veikla sumenko. 1955 Atėnuose įkurtas Susivienijusių artistų teatras, 1957 Pirėjuje – Pirėjo teatras, 1959 Atėnuose – Naujasis teatras, 1960 – teatras Kelias. Naujomis idėjomis pasižymėjo jaunų režisierių vadovaujami teatrai (Dvyliktoji uždanga, įkurtas 1959, ir kiti), juose statytos užsienio klasikų ir graikų dramaturgų (D. Psato, 1907–79, J. Kambanelio) pjesės. Dažnai spektakliai vykdavo buvusių antikinių teatrų vietose. Žymesni aktoriai ir režisieriai: V. Logotetidis (1893–1960), A. Minotis, D. Rondiris, M. Katrakis (1908–84), A. Papatanasiu (g. 1918), V. Diamandopulas (1920–99). Nuo 6 dešimtmečio Graikijos teatrui būdinga modernaus teatro principai, statomi spektakliai šiuolaikinėmis temomis. Pastatyta graikų dramaturgų K. Murselo (1932–2017), L. Anagnostaki (g. 1935 ar 1940), G. Dialegmenos (g. 1940), D. Kehaidžio, G. Maniočio, P. Matesio, V. Ziogo pjesių. 1961 Salonikuose režisierius S. Karandinas įkūrė Šiaurės Graikijos nacionalinį teatrą (nuo 1996 Europos teatrų sąjungos narys), nuo 1973 prie teatro veikia Dramos mokykla. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje veikė teatro trupės Atėnuose (daugiau kaip 100), Salonikuose, Agrinione, Kerkyroje, Kretoje, Kalamatoje, Kavaloje, Komotinėje, Larisoje, Rumelyje ir kitur; kai kurių spektakliams (režisieriaus S. Livatino) būdinga eksperimentinio teatro principai. Nuo 1983 veikia valstybinių regioninių Graikijos teatrų tinklas, kurio tikslas skatinti savarankiškų teatrų raidą. Žymesni režisieriai: I. Armenis, P. Kacelis, G. Michailidis, K. Michailidis, T. Muzenidis, A. Solomas, L. Vojadzis, M. Volanakis. 1938 graikų teatro istorikas J. Sideris Atėnuose įkūrė Teatro muziejų (veikia iki šiol). Aktorius rengia Nacionalinė konservatorija Atėnuose (įkurta 1926), Salonikų universitetas, privačios teatro meno mokyklos. Nuo 1955 Atėnuose kasmet vyksta teatro festivaliai.
397
Graikijos kultūra
Graikijos konstitucinė santvarka
Graikijos partijos ir profsąjungos
Graikijos ginkluotosios pajėgos