grakų monètos, senovės Graikijos monetos, kaldintos iš tauriųjų metalų (aukso, sidabro) ir jų lydinių (elektrono). Graikų monetos pradėtos kaldinti 7 amžiuje prieš Kristų Lidijoje ir Aiginos saloje, 6–5 amžiuje prieš Kristų paplito graikų poliuose. Jos puoštos dievų ir pusdievių atvaizdais, mitologinėmis scenomis. Antikiniame pasaulyje graikų monetos tapo mokėjimo priemone; graikų monetos naudotos iki 476. Gretimos gentys (graikų vadintos barbarais) naudojo kaip papuošalus. Dėl graikų monetų trūkumo kai kurios gentys (getų, keltų) papuošalams – karolių vėriniams, apyrankėms – gaminosi jų kopijas.
LIETUVOJE rasta pavienių graikų monetų, manoma, atvežtų kaip tolimų kraštų suvenyras, karo grobis ar papuošalų ruošinys. Glūko ežero pakrantėje (Varėnos rajono savivaldybės teritorija) ir Vilniuje rastos sidabrinės tetradrachmos (viena jų kaldinta 5 amžiuje prieš Kristų, kita – 2 amžiuje prieš Kristų), dar viena moneta rasta Saleninkuose (Jonavos rajono savivaldybės teritorija), jos metalas ir kalimo metai nenustatyti. Jos yra ankstyviausios monetos, rastos Lietuvoje.