grakų vãzos, senovės graikų keramikos indai. Nužiestos ir išdžiovintos buvo dengiamos laku ir degamos 800–1000 °C temperatūroje. Lako pagrindą sudarė geležingas molžemis, kurio paviršius pakaitomis degant oksiduojančioje ir redukcinėje terpėje sustiklėdavo ir pakeisdavo spalvą (rausdavo arba juosdavo). Gamintos įvairios paskirties ir pavidalo graikų vazos: skysčiams ir aliejams laikyti (amfora, lagina, lekana, pelika, pitas, stamnas), vynui ir vandeniui maišyti (deinas, krateras), skysčiams nešti (hidrija), gerti (fiala, kantaras, kiatas, kilikas, ritonas, skifas), semti, pilti (askas, oinochojė), šaldyti (psikteras), tualeto reikmenims (aribalas, piksidė). Graikų vazos puošė interjerus ir eksterjerus (amfora, kantaras), naudotos kulto reikmėms (hidrija, kalpidė, kernas, pitas, stamnas), statytos ant kapų kaip paminklai (amfora, lekitas).
kiliminio stiliaus oinochojė (maždaug 7 a. prieš Kristų, Vatikano muziejai Romoje)
10 a. prieš Kristų plėtotas protogeometrinis stilius – nesudėtingais geometriniais ornamentais dekoruoti daugiausia buitinės paskirties indai. 9–8 a. prieš Kristų kurtos geometrinio stiliaus graikų vazos, puoštos horizontaliomis juostomis ritmiškai komponuotu geometriniu ornamentu (Dipilono vazos). 7–6 a. prieš Kristų susiformavo graikų vazų rūšys (daugiau kaip 20 pagrindinių ir apie 350 jų atmainų). 7 a. prieš Kristų, graikų kolonizacijos laikotarpiu, Atėnuose, Korinte, Milete, Rode, Kikladų salose paplito kiliminio stiliaus keramika. Graikų vazos dekoruotos senovės Egipto ir Artimųjų Rytų puošybos elementais (stilizuoti gyvūnai, augalai, žmonių figūros), komponuotais juostomis ir laisvai nutapytais tamsiu kontūru ryškiame angobe (dirbinio fone).
Apie 7–5 a. prieš Kristų paplito juodafigūrė keramika – tamsaus silueto figūriniai siužetai (mitologiniai, buitiniai, daugiausia sporto, žaidimų, puotų), tapyti ir raižyti natūralaus molio fone. Šio laikotarpio graikų vazos pradėtos signuoti, žymiausi kūrėjai – Amasidas, Anaklis, Eksekijas, Ergotimas, Klitijas, Sofilas.
Apie 530 prieš Kristų, paįvairėjus raiškos priemonėms, susiformavo raudonfigūrė keramika – figūriniai siužetai tapyti ant juodame fone paliktų natūralios molio spalvos plotų. Skiriami raudonfigūrės keramikos puošybos raidos etapai: griežtasis (apie 530–480 prieš Kristų), laisvasis (apie 480–400 prieš Kristų), puošnusis (5 a. prieš Kristų pabaiga). Žymiausi meistrai – Andokidas, Brigas, Epiktetas, Eufronijas, Hieronas, Duris, Meidijas, Sotadis. Nuo 6 a. prieš Kristų graikų vazų gamyba telkėsi Atėnuose ir Atikoje, įsivyravo dekoratyvesnė puošyba, gausesnė ornamentika, plito graikų vazos, dekoruotos balto angobo fone tapytomis ir raižytomis figūrinėmis scenomis. Graikų vazų formas perėmė romėnų ir vėlesnių laikotarpių keramikos meistrai.
raudonfigūrio stiliaus krateras (apie 460 prieš Kristų, Luvras Paryžiuje)
2972
lagina; lekana; pelika; stamnas; deinas; kiatas; skifas; askas; piksidė; kalpidė