gramãtinė kategòrija, su abstrakčių, gramatinių reikšmių priešpriešomis susijęs klasifikacinis kriterijus, pagal kurį galima skirstyti žodžius ir jų formas. Dažnai gramatinėmis kategorijomis vadinamos ir žodžių bei formų klasės, skiriamos pagal tam tikrą skirstymo kriterijų, pvz., skaičiaus gramatinė kategorija yra klasifikacinis kriterijus, pagal kurį galima suskirstyti daiktavardžių formas. Gramatinėmis kategorijomis t. p. vadinamos ir pagal šį kriterijų skiriamos klasės, pvz., formos vaikai, vaikų, vaikams, vaikus, vaikais, vaikuose sudaro žodžio vaikas daugiskaitos gramatinę kategoriją. Šiai kategorijai priklausantys žodžiai arba formos vadinami gramatinės kategorijos nariais. Galimų savybių, kuriomis galima apibūdinti pagal tam tikrą gramatinę kategoriją skiriamas klases, aibė vadinama požymiu (vienaskaita / daugiskaita), kiekvienas aibės elementas – požymio (arba ir gramatinės kategorijos) verte (vienaskaita).
Bendriausia gramatine kategorija laikomos kalbos dalys – žodžių klasės, skiriamos pagal jų vaidmenį sakinyje, dažnai ir pagal formalius požymius (kaitomos ar nekaitomos). Su kalbos dalimis siejami ir reikšmės tipai (daiktavardžiai žymi daiktus, asmenis ir kita, veiksmažodžiai – veiksmus, bet skirtumai gali būti ir grynai sintaksiniai – plg. važiuoti ir važiavimas). Pagrindinės (dažniausiai laikomos universaliomis) kalbos dalys yra daiktavardis ir veiksmažodis, nepagrindinės – būdvardis, prieveiksmis, prielinksnis, jungtukas ir kitos. Kalbos dalys sudaro klasifikacinę gramatinę, t. y. ši kategorija leidžia suskirstyti žodžius į kelias grupes, kitos klasifikacinės gramatinės kategorijos – vienos kalbos dalies narius į kelias grupes pagal jų gramatines savybes: giminė yra gramatinė kategorija, leidžianti suskirstyti daiktavardžius pagal su jais derinamų žodžių formas – plg. gražus vaikinas : graži mergina, tranzityvumas yra gramatinė kategorija, leidžianti suskirstyti veiksmažodžius į prisijungiančius tiesioginį papildinį (Jonas skaito knygą) ir į neprisijungiančius (Jonas vaikšto). Be klasifikacinių kategorijų, skiriamos kaitybinės, t. y. tokios gramatinės kategorijos, kurios skiria ne žodžius, o žodžių formas (lietuvių kalbos daiktavardžio linksnis yra kaitybinė kategorija, nes daiktavardis kaitomas linksniais, t. y. vienas daiktavardis gali turėti visų linksnių formas). Viena gramatinė kategorija vienai kalbos daliai gali būti klasifikacinė, kitai – kaitybinė (daiktavardžių giminė yra klasifikacinė kategorija – skiriami vyriškosios ir moteriškosios giminės daiktavardžiai, o būdvardžių giminė – kaitybinė, nes būdvardžiai kaitomi giminėmis – geras : gera). Svarbiausios vardažodžio gramatinės kategorijos – giminė, skaičius, linksnis (būdvardžiai ir iš jų padaryti prieveiksmiai skiria ir laipsnį), veiksmažodžio – tranzityvumas, rūšis, veikslas, laikas, nuosaka. Kai kurios gramatinės kategorijos yra aiškiai susijusios su mąstymo arba pažinimo kategorijomis, pvz., laiko arba skaičiaus kategorijos susijusios su laiku ir skaičiumi kaip su sąvokų kategorijomis. Kai kuriais atvejais tik gramatinės kategorijos branduolys (jos prototipinės realizacijos) atspindi sąvokų kategoriją (gyvas būtybes žyminčių daiktavardžių giminė rodo lytį, kitų daiktavardžių giminė yra sutartinė). Dar kitos gramatinės kategorijos neturi aiškaus sąvokų pagrindo, o reiškiasi žodžio sintaksinėmis savybėmis. Tokia yra linksnio kategorija, kurios pagrindinė funkcija – skirti žodžių sintaksines funkcijas sakinyje.
L: A. Judžentis Lietuvių kalbos gramatinės kategorijos Vilnius 2012.
481