gramãtinimas, gramatizácija, kalbos raidos procesas, kai savarankiškas žodis arba sintaksinė konstrukcija virsta gramatinių reikšmių rodikliu. Pvz., savarankiški veiksmažodžiai gali tapti pagalbiniais veiksmažodžiais (anglų k. I will come ‘noriu ateiti’ pradėjo reikšti ‘ateisiu’, t. y. veiksmažodis tapo būsimojo laiko rodikliu); šie savo ruožtu gali tapti afiksais (prancūzų k. chanterai ‘dainuosiu’ yra kilęs iš lotynų k. cantare habeo ‘turiu dainuoti’). Panašiai lietuvių kalboje būti tapo sudėtinių laiko formų pagalbiniu veiksmažodžiu (buvo atėjęs) ir tam tikros jo formos virto galūnėmis (tariamosios nuosakos formos sakytume, sakytumėte kilo iš senosios lietuvių kalbos formų sakytum-bime, sakytum-bite, kur ‑bime, ‑bite yra senos veiksmažodžio būti būtojo laiko formos). Gramatinimas yra pagrindinis naujų gramatinių formų atsiradimo būdas.
481