Gran Paradiso (Gran Paradzas), kalnų masyvas Italijos šiaurės vakaruose, Alpėse, tarp Dora Baltea ir Orco upių slėnių; aukščiausias Grajaus Alpėse. Didžiausias aukštis 4061 m (Gran Paradiso kalnas).
Susidaręs iš gneisų, granitų, kristalinių skalūnų. Dantytos viršūnės. Reljefas alpinis, suskaidytas gilių U formos slėnių. Ledynai; didžiausias Tribolazionės ledynas (5,8 km2). Morenos. Sraunios upės (prasideda Orco, Savara, Valeille). Nedideli ledyninės kilmės ežerai. Tipiška kalnų alpinė augalija. Žemutiniuose šlaituose miškai (maumedžiai, eglės, kedrinės pušys). Gyvūnija: lapės, šermuonėliai, alpiniai ožiai, gemzės, baltieji kiškiai, švilpikai, snieginiai pelėnai, kilnieji ereliai. Alpinizmas, turizmas (daug turistinių stočių ir maršrutų), žiemos sportas; Aostos slėnis. Gran Paradiso nacionalinis parkas (įkurtas 1922; plotas 702 km2; seniausias ir didžiausias Italijoje); 1972 sujungtas su Vanoise’o nacionaliniu parku (Prancūzija), abu sudaro didžiausią saugomą teritoriją Vakarų Europoje (plotas 1250 km2).
Gran Paradiso nacionalinis parkas
1856 dalis dabartinės parko teritorijos buvo paskelbta karališkuoju medžioklės draustiniu. Į Grand Paradiso pirmą kartą 1860 09 04 kopė britų ir prancūzų alpinistai: Johnas Jeremy Cowellas, W. Dundasas, Michelis Ambroiseʼas Payotʼas ir Jeanas Tairrazas.