granãtai (it. < lot. granatus – grūdėtas), silikatų klasės mineralų grupė. Bendra cheminė formulė X3Y2[SiO4]3, kurioje X – Ca2+, Mg2+, Mn2+, Fe2+, Y – Al3+, Cr3+, Fe3+ ir kita. Priklauso 15 mineralų, sudarančių izomorfinius mišinius. Granatų kristalinėje gardelėje izoliuoti tetraedro formos SiO4 anijonai tarpusavyje jungiasi padedant katijonams Mg, Fe, Mn, Al (almandino eilė) ir Ca, Al, Fe, Cr (andradito eilė).
Almandino eilei priklauso mineralai piropas, almandinas ir spesartinas, andradito – grosuliaras, andraditas (skaidri atmaina – demantoidas) ir uvarovitas. Dėl nepastovaus katijonų tarpusavio santykio granatai yra kintančios cheminės sudėties. Almandino eilės granatuose vyrauja oksidai SiO2 ir Al2O3, andradito – SiO2 ir CaO. Kristalai kubinės singonijos. Gamtoje aptinkami pavieniais grūdais įvairios sudėties uolienose arba tarpusavyje suaugusiais į grūdėtus agregatus. Almandino eilės granatai raudoni ir rudai raudoni, andradito – žali ir geltoni. Blizgesys – stiklo, riebus. Kietumas 6,5–7,5. Tankis 3500–4300 kg/m3. Granatai susidaro aukštos temperatūros magmai kontaktuojant su ją supančiomis uolienomis (ypač su karbonatinėmis), t. p. vykstant įvairiems metamorfiniams procesams. Atsparūs dūlėjimui, todėl kaupiasi sąnašose. Naudojami abrazyvams, gražios atmainos – juvelyriniams dirbiniams gaminti.
granatų kristalai skalūne
Lietuvoje granatų akcesorinių mineralų yra kristalinio pamato ir nuosėdinės dangos uolienose, didesnių kristalų pasitaiko rieduliuose. Granatų mineralai kartu su kitais smulkiaisiais mineralais (magnetitu, ilmenitu, cirkonu ir kitais) sudaro gamtinius koncentratus, išskalautus bangų Baltijos pajūrio, ežerų ir upių paplūdimiuose, vėjo supustytose Kuršių nerijos smėlio kopose ir kitur.
-granatas
2961