granãtmedis (Punica), granatmedinių (Punicaceae) šeimos augalų gentis. 2 rūšys. Granatmedis paplitęs Centrinėje ir Vakarų Azijoje, Pietų Europoje, Šiaurrytinėje Afrikoje, kai kur – nuo seno auginamas (granatmedžio vaisių piešinių randama Egipto piramidėse). Lapus metantys krūmai arba neaukšti medžiai. Lapai paprasti, lygiakraščiai. Žiedai dvilyčiai, gana stambūs, pavieniai arba po kelis susitelkę į žiedynus. Vaisius daugiasėklis, padengtas odišku apyvaisiu, su sultingu apysėkliu, susidariusiu iš sėklos luobelės apsuptų sėklų. Apysėklis dažniausiai purpuriškas, kai kurių veislių – rožinis arba baltas. Plačiausiai paplitęs tikrasis granatmedis (Punica granatum). Daugiausia auginamas Azijos pietvakariuose, Viduržemio jūros regione. Vaisiai valgomi švieži, iš jų spaudžiamos sultys, kuriose būna iki 10 % citrinų rūgšties. Augalo žievėje ir apyvaisyje gausu tanidų, alkaloidų. Žiedai ir vaisių žievė vartojami medicinoje. Iš žiedų gaunami raudoni dažai. Sokotrinis granatmedis (Punica protopunica) yra Sokotros salos endeminis augalas.
paprastasis granatmedis
849