„Grand Opéra“

„Grand Opéra“, oficialus pavadinimas Théâtre National de l’Opéra, Paryžiaus muzikinis teatras. Vienas žymiausių pasaulyje. Įkurtas 1669. Nuo 1671, pastačius jo įkūrėjų – kompozitoriaus R. Cambert’o ir poeto P. Perrino – operą Pomonė teatras vadintas Karališkąja muzikos akademija (Académie Royale de Musique). 1672–87 teatrui vadovavo J.‑B. Lully. 18–19 a. teatras keitė pavadinimus, spektakliai vyko įvairiose patalpose. 1875 pastatyti rūmai (architektas Ch. Garnier). Nuo 1989 juose statoma daugiausia baletai, baroko operos; dauguma operos spektaklių rodoma naujuose rūmuose Bastilijos aikštėje (Opéra-Bastille). Iš pradžių repertuarą sudarė vadinamosios lyrinės tragedijos, operos, baletai. 18 a. pastatyta daug Ch. W. Glucko, J.‑Ph. Rameau operų. 19 a. pradėta statyti didžiąsias operas (kūrė D. F. E. Auberas, G. Meyerbeeras). Pagal šias operas (prancūziškai grand opéra) imta vadinti ir teatrą. Be klasikinių operų, baletų, teatre pastatyta 20 a. kompozitorių veikalų.

Grand Opéra rūmai Paryžiuje (1861–75, architektas Ch. Garnier)

Teatre įvyko J. É. F. Massenet (Karalius Lyras 1877), C. Saint-Saënso (Henrikas VIII 1883), I. Stravinskio (Ugnies paukštė 1910), A. Bergo (Lulu 1979), O. Messiaeno (Šv. Pranciškus Asyžietis 1983) ir kitų kompozitorių kūrinių pasaulinės premjeros. 1713 prie teatro įkurta baleto mokykla. Grand Opra veikla turėjo didelę reikšmę prancūzų operos ir baleto raidai. Grand Opra baleto artistai gastroliavo Vilniuje (1960, 1971, 1975). Teatre dainavo S. Larinas, V. K. Noreika, V. Urmana ir kiti.

Grand Opéra rūmų Paryžiuje interjeras (centre – baltojo marmuro laiptai su onikso ir raudonojo marmuro baliustradomis)

1822

Karališkoji muzikos akademija; Académie Royale de Musique