grándas (isp. grande < lot. grandis – didis, svarbus), vidurinių amžių Ispanijos didikas, aukštasis dvasininkas. Grandais iš pradžių vadinta Kastilijos aukštuomenė. 14–15 a. Kastilijos grandai turėjo teisę laikyti savo kariuomenę, išsižadėti priesaikos karaliui, valdovas negalėjo kištis į jų žemių valdymą. Viena Ispanijos grandų privilegijų – teisė karaliaus akivaizdoje nenusiimti skrybėlės.
2271