granuliãvimas, metalo dirbinių dekoravimo technika. Prie metalo dirbinio paviršiuje iškaltų arba įrėžtų įdubėlių prilydomos granulės – smulkūs metalo (aukso, sidabro) rutuliukai. Iš rutuliukų formuojamas geometrinis, rečiau figūrinis ornamentas arba jais padengiamas visas dirbinio paviršius. Granuliavimas kartais derinamas su filigranu, emaliavimu, inkrustacija. Granuliavimo technika naudota senovės Egipto, Mesopotamijos, Kretos-Mikėnų kultūros, Etrūrijos, senovės Graikijos ir Romos mene. Viduramžiais Karolingų ir Merovingų meistrai, Bizantijos auksakaliai granuliavimą taikė juvelyrinių dirbinių (žiedų, apyrankių, pakabučių), liturginių reikmenų (relikvijorių, taurių, ikonų), knygų įrišimų (aptaisų) dekorui. Renesanso epochoje granuliuoti ir pasaulietiniai dirbiniai: indai, stalo reikmenys, įvairios puošmenos. 17–18 a. granuliavimo technika ištobulinta, ypač populiari buvo 19 a.; naudojama ir 21 amžiuje.
2972