graptolitai

graptoltai (Graptolithina), pusiauchordinių (Hemichordata) tipo iškastinių gyvūnų potipis. Aptinkami nuo viršutinio kambro iki vidurinio karbono, klestėjo ordovike, silūre ir apatiniame devone. Gyveno jūrose kolonijomis, prisitvirtinę prie dugno (bentosiniai graptolitai), arba pasyviai plaukiojo (planktoniniai graptolitai). Planktoninių graptolitų kolonija turėjo pneumatoforą (plūdę), prie kurio buvo prisitvirtinusios rabdosomos (kolonijos šakutės). Bentosiniai graptolitai prie dugno prisitvirtindavo siūliška išauga. Rabdosomos ilgis 10–30 mm, ištisinį arba tinklišką jos skeletą sudarė į chitininę panaši organinė medžiaga. Iš rabdosomos pirmojo zooido (pavienio kolonijos individo) pumpuravimo būdu išaugdavo skeleto taurelės, kurios išsidėstydavo viena, dviem ar daugiau eilių. Šiose taurelėse buvo zooidai. Sudėtingesni graptolitai turėjo vidinę ašį (virgulą). Lietuvoje graptolitai daugiausia aptinkama viršutinio ir vidurinio ordoviko ir silūro dariniuose. Svarbūs Žemės geologiniam amžiui nustatyti.