Grasilda Blažienė

Grasilda Blažienė

Blaženė Grasilda 1949 08 15Viekšniai, lietuvių kalbininkė. Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė (2014). Habil. dr. (hum. m., filol. m. dr. 1993).

Biografija

1975 baigusi Vilniaus universitetą (vokiečių kalbą) dirba Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje (2011–18 – Lietuvos edukologijos universitetas, 1992–2011 – Vilniaus pedagoginis universitetas, iki 1992 – Vilniaus pedagoginis institutas), nuo 2001 Vokiečių kalbos katedros vedėja; profesorė (2007). Nuo 2008 dar dirba Lietuvių kalbos institute, direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams, nuo 2015 Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vadovė. Nuo 2015 šio instituto Mokslo tarybos pirmininke. Nuo 2010 mokslo žurnalo Acta Lingvistica Lithuanica atsakingoji redaktorė. Stažavo Erfurto pedagoginio, Miuncheno J. W. Goethe’s institutuose, Leipcigo, Göttingeno universitetuose, Berlyno valstybiniame slaptajame archyve (čia rinko medžiagą). Mokslinių interesų sritys: baltistika, prūsų kalba, jos tikriniai vardai, ypač vietovardžiai.

Grasilda Blažienė

Veikalai

Svarbiausi veikalai: Baltiški Sembos vietovardžiai (Die baltischen Orstnamen im Samland 2000), Baltiški Rytų Prūsijos vietovardžiai (Baltische Orstnamen in Ostpreussen 2005), Povilas Frydrichas Ruigys: gramatikos indeksai (su O. Aleknavičiene, 2020). Tęstinio leidinio Baltų onomastikos tyrimai 2 (2011), Lietuvos vietovardžių žodyno (t. 2 2014, t. 3 2018, t. 4 2021), kolektyvinės monografijos Lietuvių vietovardžiai, žemėvardžiai ir vandenvardžiai Europos kontekste (Litauische Orts-, Flur- und Gewässernamen im europäischen Kontext 2019) viena autorių. Parengė Interaktyvų Rytų Prūsijos žemėlapį (su kitais, 2014–18).

Projektai

Dalyvavo tarptautiniuose ir sklaidos projektuose Hydronymia Europea (1995–2005), Vokiški vietovardžiai (Deutsche Ortsnamen 2008–11), Lituanistikos (Baltistikos) centrų akademinio mobilumo skatinimas ir tarptautiškumo plėtra (2012–15).

Vadovavo projektams: Lituanistika Kaliningrado srityje (2009), Donelaičio tekstų vertimas ir hiperteksto kūrimas italų kalba (2012), Wilhelmui Friedrichui Haackui priskiriamo rankraštinio vokiečių–lietuvių kalbų žodyno (XVIII a. pr.) tyrimas ir rengimas spaudai (2012–14), Senosios lietuvių kalbos tekstyno (SLIEKKAS) lingvistinės anotacijos technologinė mokslinė bazė (2012–14), Povilo Ruigio „Anfangsgründe einer litauischen Grammatik“ tyrimas ir kritinio leidimo rengimas (2014–15), Vakarinių pietų aukštaičių vietovardžių integravimas į Lietuvos vietovardžių geoinformacinę duomenų bazę ir jų kilmės bei motyvacijos tyrimai (2016).

Onomastikos klausimais paskelbė mokslinių straipsnių lietuvių ir užsienio spaudoje, aktyviai plėtoja Lietuvos ir užsienio baltistų ryšius.

L: L. Bilkis, D. Kačinaitė-Vrubliauskienė, A. Ragauskaitė, P. Skorupa, D. Sviderskienė Grasilda Blažienė: Bibliografija Vilnius 2019.