grasnimas, psichinės prievartos išraiškos forma. Grasinimo požymiai: grasinama konkrečiam asmeniui, grasinimas yra realus – yra pagrindo manyti (atsižvelgiant į grasinimo raišką, kitas aplinkybes), kad grasinimas gali būti realiai įgyvendintas, ir kita. Grasinimas gali būti reiškiamas žodžiu, raštu, telefonu, laišku ir kitaip. Gali būti grasinama tiesiogiai asmeniui arba jo giminaičiams, artimiesiems ar kitiems asmenims, kurie gali grasinimą perduoti. Baudžiamuosiuose įstatymuose psichinė prievarta apibrėžiama 2 būdais: kaip atskira veika (delicta sui generis) ir kaip nusikalstamo vertimo elgtis prieš savo valią priemonė. Psichinė prievarta taip pat gali būti alternatyvi kai kurių nusikalstamų veikų reiškimosi forma. Už psichinę prievartą, kaip atskirą veiką, nesusietą su būtinumu įrodyti jos panaudojimo tikslą, baudžiama tik iš dalies. Baudžiamoji atsakomybė numatyta tik už grasinimą nužudyti arba sunkiai sužaloti esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, už žmogaus terorizavimą, tai yra grasinimą susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba už sistemingą žmogaus bauginimą. Kitokio turinio grasinimai patys savaime nenusikalstami. Danijos, Lenkijos, Suomijos, Vokietijos įstatymai apibrėžia tik grasinimą padaryti baudžiamąją veiką, pagal Didžiosios Britanijos baudžiamąją teisę, už psichinę prievartą baudžiama kaip už įžeidimą veiksmu, kuris kelia kitam neteisėto smurto baimę.
LIETUVOS baudžiamajame kodekse (įsigaliojo 2003) grasinimas apima ir vertimą elgtis prieš savo valią: žmogaus veiksmų laisvės suvaržymą, turto prievartavimą, vertimą lytiškai santykiauti, seksualinį priekabiavimą, reikalavimą duoti kyšį, poveikį nukentėjusiam asmeniui, kad šis susitaikytų su kaltininku ir kita. Plėšimas, žaginimas ir seksualinis prievartavimas taip pat gali reikštis kaip nusikalstamas vertimas (grasinimas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą). Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę ir už savavaldžiavimą – psichinę prievartą siekiant teisėto tikslo.
2238