Gráužių kapinýnas, kapinynas Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, netoli Graužių kaimo (Josvainių seniūnija), Nevėžio dešiniajame krante.
1938 kapinyną tyrė Kauno kultūros muziejaus (tyrimų vadovas J. Puzinas; dar Čiurlionio dailės muziejus), 1969 – Istorijos instituto (tyrimų vadovas V. Urbanavičius; Lietuvos istorijos institutas) archeologai. Ištirti 232 (iš jų 33 sudegintų ir 46 nedegintų mirusiųjų bei 153 nedegintų žirgų) kapai, datuojami 6–17 amžiumi. Mirusiųjų kapuose rasta žalvarinių papuošalų (ir susilydžiusių) – vytinių antkaklių, pasaginių segių, apyrankių fragmentų, sidabro lydinių, svarstyklių svarelių. Žirgų kapuose (pakasti su visa apranga, pažaboti) rasta gausiai įkapių – geležinių kamanų (kai kurie apkaustai inkrustuoti žalvariu ir sidabru), balno kilpų, žalvarinių žvangučių, diržų sagčių, žiedų-apyuodegių, gintarinių karolių ir žalvarinių, kartais pasidabruotų, susuktų skardelių. Radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir Kėdainių krašto muziejuje. Kapinyne rastas vienas Graužių lobių.
geležiniai žąslai ir kauliniai laužtukai iš Graužių kapinyno (Lietuvos nacionalinis muziejus)
685