gravimètras (lot. gravis – sunkus + gr. metron – matas), sunkio (laisvojo kritimo) pagreičio matuoklis. Skiriami dinaminiai ir statiniai gravimetrai. Dinaminiai gravimetrai būna balistiniai ir styginiai. Balistiniu gravimetru atliekami absoliutiniai pagreičio matavimai. Jo vakuumo kameroje stebimas laisvasis kūno kritimas arba išmesto į viršų kūno judėjimas jo trajektorijos kilimo ir leidimosi ruožuose. Išmatavus judėjimo trukmę ir nueitą kelią randamas sunkio pagreitis. Kelias matuojamas lazeriniu interferometru, trukmė – taikant kvantinį dažnio etaloną. Dinaminiu styginiu gravimetru atliekami santykiniai sunkio pagreičio matavimai. Jie grindžiami svarmeniu įtemptos stygos skersinių svyravimų nustatymu. Statiniais gravimetrais atliekami santykiniai matavimai. Pagrindinis jų elementas yra tamprioji sistema. Dauguma jų veikia spyruoklinių svarstyklių principu: iš spyruoklės ilgio pakitimo nustatomas sunkio pagreičio prieaugis. T. p. gali būti naudojama suslėgtų dujų tamprumo jėga arba elektromagnetinės jėgos. Gravimetro jutikliai gaminami iš lydyto kvarco arba metalo lydinių, turinčių mažą temperatūrinį plėtimosi koeficientą. Yra gravimetrų, skirtų matuoti sunkio pagreičio pokyčiui žemės paviršiuje, gręžiniuose (gravimetrinei žvalgybai), vandens paviršiuje ir jūros dugne (jūrinis, dugninis gravimetras), orlaiviuose (aerogravimetras). Mažiausia sunkio pagreičio matavimo paklaida – keli mikrogalai.
2224