gravimètrija (lot. gravis – sunkus + gr. metreō – matuoju), Žemės fizikos dalis – mokslas apie Žemės gravitacijos lauką, jo kitimą, sunkio (laisvojo kritimo) pagreičio pasiskirstymą Žemės paviršiaus taškuose, gravitacines anomalijas, Žemės formos pasikeitimus. Gravimetriniams tyrimams atlikti daroma gravimetrinė nuotrauka. Gravimetrinių matavimų duomenimis naudojamasi geodezijoje – nustatant Žemės formą, geoidą, aukščius, vertikalės kryptį, geologijoje – tiriant Žemės geologinę sandarą, atliekant naudingųjų iškasenų paieškas (gravimetrinė žvalgyba), geofizikoje, metrologijoje, navigacijoje, geodinamikoje, archeologijoje, kitose mokslo ir praktikos srityse. Sunkio pagreitis matuojamas gravimetrais. Gravimetrijos plėtotės pradžia laikoma 16 a. pabaiga, kai G. Galilei suformulavo laisvai krintančio kūno tolygiai greitėjančio judesio dėsnį, kuriuo paremtas balistinis metodas, ir pirmasis išmatavo sunkio pagreitį. 17 a. C. Huygensas nustatė sunkio pagreičio verčių ir svyruoklės svyravimo periodų ryšį.
gravimetro paruošimas matavimams
Lietuvoje
Lietuvoje sunkio pagreičio matavimus svyruokliniu aparatu 19 a. pradžioje atliko Vilniaus universiteto profesorius J. Sniadeckis. 1930 Kauno pirmajame forte įrengtas atraminis gravimetrinis punktas, susietas su Potsdamo gravimetriniu punktu. 1951–62 Geologijos ir geografijos institutas (S. Blinstrubas ir A. Ražinskas) padarė bendrąją Lietuvos teritorijos gravimetrinę nuotrauką. Pagal šią nuotrauką sudarytas Lietuvos gravimetrinis žemėlapis. 1968 sudarytas Lietuvos gravimetrinis antrosios klasės tinklas, jungiantis 21 punktą. Dugniniais gravimetrais 1968–74 atlikta Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės gravimetrinė nuotrauka. Kai kuriuose Lietuvos rajonuose atlikta naudingųjų iškasenų paieškos detalioji nuotrauka. Lietuvos teritorijos bendroji gravimetrinė nuotrauka, jungianti apie 11 000 gravimetrinių punktų, naudota geoido parametrams Lietuvos teritorijoje nustatyti. 1994 pradėtas kurti naujas Lietuvos gravimetrinis pagrindas. 1994 Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje atlikti absoliutiniai sunkio pagreičio matavimai, jie pakartoti 2002; taip Lietuva susieta su Europoje naudojama IGSN 71 (International Gravity Standartization Net 1971) sistema. Sudarytas 50 punktų Lietuvos valstybinis gravimetrinis pirmosios klasės tinklas, kuris yra gravimetrinis pagrindas visiems gravimetriniams matavimams Lietuvoje. Sunkio pagreitis (vidutinė jo vertė yra 981 500 mGal) tinklo punktuose nustatytas su kelių mikrogalų paklaida.
2224