grãvis (lot. gravis – sunkus, svarus; žemas, duslus), vienas iš trijų senovės graikų kalbos kirčio tipų, galinio skiemens akūto pozicinis variantas (alotonas), pakeičiantis šį frazės viduryje, išskyrus poziciją prieš enklitiką. Žymimas kairiniu ženklu (`), pvz., hoi sophoì ánthrōpoi ‘išmintingi žmonės’, bet sophoí tines ‘kažkokie išminčiai’. Kitaip nei akūto aukštas tonas, graviui buvęs būdingas žemas, duslus tonas. Trumpųjų skiemenų gravis, kaip ir akūtas, senovės graikų kalboje atliko kirčio, o ilgųjų skiemenų gravis – priegaidės funkciją.
2271