gravitacinis lęšis

gravitacinis lęšis: 1 – vienas objekto vaizdas, 2 – objektas, 3 – kitas objekto vaizdas, 4 – šviesos spinduliai, 5 – galaktika, 6 – Žemė

gravitãcinis lšis, masyvus kosminis kūnas (galaktikų spiečius, galaktika, žvaigždė), kurio gravitacijos lauke kito, tolimesnio, kosminio objekto elektromagnetiniai spinduliai keičia sklidimo kryptį ir sukuria iškraipytą šio objekto vaizdą. Stiprusis gravitacinio lęšio efektas pasireiškia, kai stebėtojas, objektas ir labai masyvus gravitacinis lęšis yra maždaug vienoje linijoje – matomi keli to paties objekto vaizdai, dažnai pakitusių proporcijų, kai kurių spindesys didesnis negu paties objekto (Einsteino kryžius).

Silpnasis gravitacinio lęšio efektas – kai lęšis nėra pakankamai masyvus arba stebėtojas, objektas ir gravitacinis lęšis išsidėstę ne vienoje linijoje – matomas tik pakitusių proporcijų objekto vaizdas, spindesys nedaug pakitęs. Gravitacinio mikrolęšio efektas – kai stebėtojas, labai mažų kampinių matmenų objektas (pvz., žvaigždė) ir gravitacinis lęšis (žvaigždė, rudoji nykštukė, planeta) yra vienoje linijoje – registruojamas objekto spinduliuotės srautas sustiprėja dėl jo spindulių sufokusavimo gravitacinio lęšio (dažniausiai nematomo) gravitacijos lauke.

Tokią kosminių objektų vaizdo iškraipymo galimybę numatė Orestas Chwolsonas (1924), A. Einsteinas (1936) ir F. Zwicky (1937). Pirmasis gravitacinis lęšis atrastas 1979, gravitacinis mikrolęšis – 1993.

2278