Graz (Grãcas), miestas Austrijos pietryčiuose, Rytų Alpių pietrytinėje papėdėje, abipus Muro upės; Štirijos žemės centras.
Grazo panorama
302 600 gyventojų (2023); antras pagal dydį (po Vienos) Austrijos miestas.
Tarptautinis oro uostas (apie 10 km į pietus nuo Grazo).
Senamiestį (Muro kairiajame krante) su naujamiesčiu (Muro dešiniajame krante) jungia 7 tiltai.
Automobilių, variklių, turbinų, geležinkelių įrangos, dviračių, tiksliųjų ir optikos prietaisų gamyba, plieno liejimas ir apdirbimas, chemijos, statybinių medžiagų, stiklo, popieriaus, poligrafijos, baldų, trikotažo, siuvimo, odos, avalynės, maisto pramonė. Vyno, grūdų, vaisių prekybos centras.
Grazo universitetas, technikos (įkurtas 1811), muzikos ir scenos meno (1963) universitetai. Mokslinio tyrimo institutai. Muziejai, galerijos. Teatrai. Universiteto biblioteka (įkurta 1586). Muzikos festivaliai (tarp jų – Štirijos ruduo, nuo 1968).
2271
Architektūra
Landhauso rūmų Graze Arkadų kiemas (1564, architektas D. dell’Allio)
Vyskupų (13 a., perstatyti 1782), Atemso (1716) rūmai. Bažnyčios – Vokiečių ordino (13 a.), parapinė (16 a., altoriuje Tintoretto tapyba), Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (1891, architektas G. Hauberisseris). Technikos universiteto pastatai (1811), ligoninė (1912), Muzikos ir scenos meno universiteto pastatas (1963), universitetinė klinika (architektai G. Domenigas, H. Eisenköckas, R. Gruberis) ir botanikos sodas Palmenhaus (abu 2000, architektai V. ir U. Giencke’s).
Istorinis centras
Grazo istorinis centras ir Eggenbergų rūmai su parku – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1999). Užima apie 91 ha teritoriją. Įvairiems laikotarpiams būdingų pastatų dermė liudija Habsburgų ir kitų aristokratų šeimų įtaką miesto plėtotei.
Ant Schlossbergo kalvos – pilies (15–16 a., gotikiniai dvigubi spiraliniai laiptai, 1499) liekanos: laikrodžio bokštas (1561, 28 m aukščio) ir varpinė (1588). Istorinio centro kiti svarbesni pastatai: Šv. Egidijaus katedra (1174, perstatyta 1464, architektas H. Niesenbergeris, rekonstruota 17–18 a., barokinis dekoras, vitražai), renesansiniai Landhauso rūmai (1564, architektas D. dell’Allio), jėzuitų kolegija (1572, architektas V. de Verda), Grazo universiteto pastatai (1609), imperatoriaus Ferdinando II mauzoliejaus ir Šv. Kotrynos bažnyčios kompleksas (1614–33, architektas G. P. de Pomisas, 1637 baigė architektas P. Valnegro), arsenalas (1645, dabar Ginklų muziejus), rotušė (1893), Naujosios galerijos (1895), Operos teatro (1899, architektūrinė bendrovė Fellner & Helmer) rūmai.
Eggenbergų rūmų Graze Planetų salė (1678–85, dailininkas H. A. Weissenkircheris)
Eggenbergų rūmai (pradėti 1625, architektas G. P. de Pomisas, baigti 1646, architektai L. van der Suppe, P. Valnegro, A. Pozzo) su parku (po 1820 įgavo angliškojo parko bruožų) – raiškus ankstyvojo baroko rūmų pavyzdys. Architektūrinis sumanymas remiasi Grigaliaus kalendoriumi: rūmų fasade yra 356 langai, kiekviename aukšte – 31 kambarys; jie dekoruoti freskomis (1666–73, dailininkai J. M. Otto, C. F. Casparas, A. Rämblmayeris, G. A. Peuchlis, 1754–65, dailininkai J. B. Raunacheris, J. C. Laubmannas), stiuko lipdiniais (1666–73, skulptorius A. Sereni, 1754–65, skulptoriai Ph. J. Straubas, H. Formentini). Itin puošni Planetų salė (1678–85, dailininkas H. A. Weissenkircheris). 1952 rūmai restauruoti, juose veikia muziejus.
Grazo rotušė (1893)
2271
-Grazo istorinis centras; -Eggenbergų rūmai; -Austrijos pasaulio paveldo paminklai; -Austrijos pasaulio paveldo vertybės
Istorija
Įkurtas apie 12 a. aplink 10 a. tvirtovę Schlossbergo viršukalnėje. Miesto teisės nuo 1284. Buvo Štirijos markgrafų, 14–16 a. dažnai ir Šventosios Romos imperatorių rezidencija. Dėl nuolatinės turkų ir vengrų grėsmės (buvo pafrontės miestas) 1543 įtvirtintas, atlaikė daug antpuolių. Grazo politinė reikšmė sumenko 1619 perkėlus imperatoriaus dvarą į Vieną. 17–18 a. buvo svarbus prekybos centras. Per Napoleono I karus 1797, 1805 ir 1809 užimtas Prancūzijos kariuomenės. 19 a. plėtėsi sparčiau. Per II pasaulinį karą sugriauta apie 1/3 pastatų.
1412
Lietuviai
Nuo 16 a. Grazo universitete mokėsi lietuvių ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų, po I pasaulinio karo – Lietuvos Respublikos specialistų (pvz., 1937–38 tobulinosi chemikas K. Daukšas). 1941–44 Graze ir jo apylinkėse buvo vokiečių okupacinės administracijos darbams išvežtų lietuvių jaunuolių, 1944–45 apsigyveno lietuvių karo pabėgėlių – jie 1944–50 sudarė vieną didesnių Austrijos lietuvių telkinių, vien lietuvių studentų draugijos Lithuania skyriui kurį laiką priklausė apie 60 narių. Daugiau kaip 90 % lietuvių 1945–50 iš Austrijos persikėlė į Vakarus (daugiausia į Jungtines Amerikos Valstijas).
2271