Gražina Daunoravičienė
Daunorãvičienė Gražina 1955 06 14Vilnius, lietuvių muzikologė. L. Žuklio duktė. Dr. (hum. m.; menotyros kand. 1990; HP 2008). 1978 baigė Lietuvos konservatoriją (J. Gaudrimo klasę). 1978–80 dirbo Lietuvos televizijos Muzikos redakcijoje. Nuo 1979 dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 1992 Lietuvos konservatorija, 1992–2004 Lietuvos muzikos akademija), 1998–2003 Muzikos teorijos katedros vedėja; profesorė (2008). 1983–84 ir 1989–90 stažavo Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje (pas J. Cholopovą). 1993 baigė muzikos analizės specialųjį kursą Mozarteumo Vasaros akademijos kursuose Zalcburge, 1996, 2007 stažavo, dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą Vokietijoje, 2002 stažavo Oksfordo universiteto Muzikologijos fakultete. Lietuvos mokslo tarybos narė (nuo 2008).
Tiria muzikos žanrų (genotipų) ir muzikos formos teorijos klausimus 20 a. muzikoje, kompozicinių technikų tendencijas šiuolaikinėje lietuvių muzikoje. Paskelbė mokslinių darbų Lietuvoje ir užsienyje. Jos iniciatyva pradėta leisti žurnalas Lietuvos muzikologija (10 t. 2000–09; ji sudarytoja, mokslinė redaktorė), knygų serija apie šiuolaikinius lietuvių kompozitorius.
Knygos
Knygų Feliksas Bajoras: Viskas yra muzika (2002), Algirdas Jonas Ambrazas. Muzikos tradicijos ir dabartis (2007), Algirdas Jonas Ambrazas: De musica (2019) sudarytoja. Muzikos kalbos studijų vadovo (Muzikos kalba. Viduramžiai. Renesansas 2003, Muzikos kalba. Barokas 2006) Lietuvos aukštosioms mokykloms sudarytoja ir mokslinė redaktorė. Parašė monografijas Lietuvių muzikos modernistinės tapatybės žvalgymas (2016), Muzikos genotipo teorinis modelis, Lietuvių muzikos kultūros raida (1970–2020) genotipo požiūriu: Nuo deformacijos iki naujų fenomenų (abi 2022).
Apdovanojimai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2013), ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius (2016).
1368