Didelýtė Gražina, Abarãvičienė 1938 10 02Kaunas 2007 01 02Vilnius, lietuvių grafikė. 1958–61 Kauno politechnikos institute studijavo architektūrą. 1967 baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1968 dalyvavo parodose. Surengė apie 30 individualių parodų Lietuvoje, Čekoslovakijoje (1977, 1983), Lenkijoje (1977), Latvijoje (1984–85), Suomijoje (1993–94), Japonijoje (1996). 2009 Panevėžyje, 2012 Druskininkuose surengtos pomirtinės G. Didelytės kūrybos parodos.
G. Didelytė. Raistas (ofortas, akvatinta, 1993; © LATGA, 2020)
Sukūrė estampų, daugiausia ofortų (ciklai: Giesmė apie medį 1970, Svirskio Lietuva I–II 1975, O tėviške… I–VII 1976, pagal Just. Marcinkevičiaus poeziją, V. Mykolaičio‑Putino atminimui I–II 1978, Akimirkos 1982, Rudnios raistas I–IV, 1991), apie 700 ekslibrisų (V. Kubiliaus, B. Kutavičiaus, D. Sadausko, visi 1983), smulkiosios grafikos kūrinių, piešinių, iliustravo knygų (Just. Marcinkevičiaus Gyvenimo švelnus prisilietimas 1978, Anglim ant beržo tošies. Iš tremtinių poezijos 1989, K. Bradūno Prie vieno stalo 1990, Č. Masaičio Sugrįžki niekad neišėjęs 1994, A. E. Puišytės Šviesa pro erškėtį 1995, G. Iešmanto Kauno elegija 1997). Kūryboje vyrauja metaforiški žmogaus būties ir vidinių būsenų vaizdai, lietuvių mitologijos ir etnografijos, nuo 9 dešimtmečio pabaigos – tremties ir rezistencijos temos. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Pelnė tarptautinių dailės parodų apdovanojimų.
L: Gražina Didelytė mūsų atminty / sud. V. Čaplikas Vilnius 2008; Gražinos Didelytės Lietuva / sud. V. Čaplikas Vilnius 2011; G. Didelytė S. Daukanto tako eskizai Vilnius 2012.
2972