Gražùtės regiòninis párkas, saugoma gamtinė, kultūrinė ir rekreacinė sritis Zarasų rajono ir Ignalinos rajono savivaldybių teritorijose. Plotas 31 933 hektarai. Saugomas miškingas ir ežeringas Šventosios aukštupio ežeryno kraštovaizdis.
Antalieptės tvenkinys (Antalieptės apylinkės)
Salako pilkapynas
Gamtos objektai
Gražutės regioniniame parke yra daugiau kaip 70 vandens telkinių. 16 km tęsiasi Antalieptės tvenkinys. Daug ežerų (Luodžio, Samavo, Asavo, Veprio, Šiurpio), Šventosios upės ištakos. Šventas ežeras yra savotiškas hidroklimatinis barometras. Tumiškių moreninis kalvynas (daug lėkštų, iki 20 m aukščio kalvų). Lūžų akmuo.
Gamtos paveldo objektai – Balčių ąžuolas, eglės Sesės, Pakerių kadagiai, Salako pušis.
aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii)
bohemiškasis aukšliavarpis (Verpa bohemica)
Augalija
Miškai užima 55 % teritorijos, didžiausias – Gražutės miškas. Gražutės regioninio parko teritorijoje auga 858 rūšių augalai. Aptinkama itin retų rūšių (pražangiažiedės plunksnalapės, pelkiniai vikšriai, vėjalandės šilagėlės, melsvieji gencijonai). Gausu kerpių, grybų.
mažoji nehalenija Nehalennia speciosa
Šneiderio kirmvabalis (Boros schneideri)
machaono (Papilio machaon) vikšras
Gyvūnija
Gyvena 46 rūšių (7 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą) žinduoliai – briedžiai, ūdros, baltieji kiškiai, lūšys.
Veisiasi didieji baubliai, juodieji pėsliai, jūriniai ereliai, tripirščiai geniai. Peri žvirblinės pelėdos, juodakakliai narai. Migracijų metu užklysta rudakakliai narai, baltieji garniai, vidutinieji dančiasnapiai.
Aptinkama nendrinių ir žaliųjų rupūžių, skiauterėtųjų tritonų. Veisiasi 24 rūšys žuvų ir 1 rūšis nėgių. Nemaža vabzdžių rūšių; yra retų laumžirgių rūšių (mažasis karališkasis laumžirgis, mažoji nehalenija, grakščioji skėtė).
Natura 2000
Gražutės regioniniame parke išskirta 13 europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo Natura 2000 buveinių tipų (Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis, Ežerai su menturdumblių bendrijomis, Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis, Karbonatinių smėlynų smiltpievės, Stepinės pievos, Degradavusios aukštapelkės, Tarpinės pelkės ir liūnai, Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, Vakarų taiga, Plačialapių ir mišrūs miškai, Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų, Pelkėti lapuočių miškai, Pelkiniai miškai).
Gražutės regioninio parko šiaurės rytinė dalis – Paukščių apsaugai svarbi teritorija; saugomos 46 Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšys; į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti juodakakliai narai (Gavia arctica) ir žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum).
Kultūros vertybės
211 kultūros paveldo objektų. Antalieptės Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia ir vienuolyno ansamblis. 15 piliakalnių (7 jų – buvusių senovės gyvenviečių liekanos), yra pilkapių. 4 alkakalniai, 5 mitologiniai akmenys.
Kitos lankytinos vietos
Lankytojų centras įsikūręs Salake. Veikia gamtinė ir Salako krašto etnografinė ekspozicijos, Vidos Žilinskienės Jūrų muziejus.
Vandens turizmas. Įrengta 3 pėsčiųjų pažintiniai takai (Salako, Degučių, Šavašos), trasa Briedžių takais, daugiau kaip 100 km dviračių trasų. 2024 atidarytas Antalieptės apylinkių baltų šventvietes jungiantis 11 km ilgio Sėlių šventtakis.
Gražutės regioninis parkas įkurtas 1992.
1323