greitãkalbės, trumpų pasakymų tautosakos žanras – posakiai, kurie greitai tariant iškraipomi. Greitakalbės žodžiai komponuojami į sakinį dėl skambėjimo (aliteracijų, asonansų), ne dėl prasmės. Būdinga vienodų ar giminingų priebalsių sankaupos, sunkinančios artikuliavimą (Gervė gyrėsi gerą girą girioj gėrusi). Greitakalbės turi būti tariamos tiksliai ir greitai, todėl tariantysis dažniausiai suklysta (asimiliuoja, disimiliuoja, garsus sukeičia vietomis), pakinta žodžių reikšmės ir sukuriami humoro efektai (Ėjo žmogus pro kapus, pro pakapes, nešė pavalkus, pavalkapalaikius). Greitakalbės lavina sudėtingesnių lietuvių kalbos garsų, jų junginių tarimą (Šešios žąsys su šešiais žąsyčiais); dažniausiai kartoja vaikai.
P: Šešios žąsys: Lietuvių greitakalbės Vilnius 2001.
2511