gretojo išskleidmo pãjėgos, gretojo reagãvimo pãjėgos, specialiai parengtos NATO šalių nacionalinės ir jungtinės formuotės (dariniai), kurios gali būti greitai panaudojamos strategiškai svarbiuose pasaulio rajonuose ten susiklosčius krizinei situacijai.
Greitojo išskleidimo pajėgos yra Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Norvegijos, Italijos, Ispanijos ginkluotųjų pajėgų, t. p. Jungtinių NATO pajėgų dalis. Jas sudaro sausumos, karinių oro ir karinių jūrų pajėgų junginiai bei daliniai. Jos yra nuolatinės kovinės parengties, mobilios ir pasirengusios kautis menkai įrengtuose karo veiksmų teatruose, sudėtingomis geografinėmis sąlygomis; pavaldžios aukščiausiajai vadovybei. Greitojo išskleidimo pajėgos perkeliamos į kovos veiksmų rajoną oro ir jūrų transportu, jų veiksmus remia karinių jūrų pajėgų lėktuvnešiai ir kitos pajėgos, strateginė aviacija.
Norvegijos greitojo iškleidimo pajėgų kariai pratybose
20 a. 8 dešimtmečio pabaigoje suformuotos Jungtinėse Amerikos Valstijose, 9 dešimtmečio pradžioje – Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje, 10 dešimtmetyje – kitose šalyse. Kiekvienos šalies greitojo išskleidimo pajėgas sudaro nuo kelių dešimčių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių (Jungtinėse Amerikos Valstijose) karių. Greitojo išskleidimo pajėgos, ypač Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotųjų pajėgų, ne kartą dalyvavo stambiose karinėse operacijose, pvz., Dykumos skydas ir Audra dykumoje (Persijos įlanka, 1990–91), Vilties atgimimas (Somalis, 1992–93), antiteroristinėje operacijoje Afganistane (2001–02), Irako kare (2003).
645