greizenizãcija (vok. Greisen), metasomatinis granitoidų kitimas, kurio metu susidaro greizenai. Greizenizacija vyksta, kai granitoidų masyvas yra veikiamas fluidų, kurie kaupiasi po masyvą dengiančiomis nelaidžiomis uolienomis; fluidai išsiskiria iš tos pačios magmos, iš kurios susidaręs masyvas. Fluidai yra mineralizuoti – druskų ir kitų ištirpusių komponentų būna 5–12 % (vyrauja natris, chloras, deguonis, fluoras, siera, fosforas, būna daug metalų – alavo, volframo, molibdeno, geležies, švino, ličio, berilio). Greizenizacija intensyviausiai vyksta 250–450 °C temperatūroje, 2–6 km gylyje. Skiriamos 4 greizenizacijos stadijos. Pirmojoje stadijoje iš pradinio granito, daugėjant muskovito, susidaro dvižėrutinis granitas. Antrojoje stadijoje susidaro muskovito‑albito granitoidas (pakitęs granitas, vadinamas apogranitu) – plagioklazai virsta albitu, dar padaugėja muskovito, mikroklino (dažniausiai amazonito, kvarco), atsiranda turmalino. Trečiojoje stadijoje susidaro muskovitinis apogranitas (išnyksta plagioklazai, dar padaugėja muskovito, kvarco, mikroklino, turmalino, fluorito). Ketvirtojoje stadijoje mikroklinas išnyksta, susidaro greizenas.
2916