Grenãdos gamtà
Grenados gamtinis žemėlapis
Krantai ir reljefas
Grenados (didžiausia šalies sala; ilgis 34 km, plotis 19 km) ir Grenadinų grandinės pietinės dalies salų (Carriacou, Ronde’o, Petite Martinique’os ir kitų) krantus skalauja Karibų jūra (vakaruose) ir Atlanto vandenynas (rytuose). Kranto linijos ilgis 121 kilometras. Krantai vingiuoti, ypač vingiuotas Grenados salos pietinis krantas (jame daug nedidelių įlankų, pusiasalių, paplūdimių). Didžiausios įlankos Grand Anseʼo, Grand Malo, Sauteurso, Grenvilleʼio (Grenados saloje), Hillsborougho (Carriacou). Salos vulkaninės kilmės, apsuptos koralų rifų. Paviršius kalnuotas (suskaidytas slėnių ir gilių tarpeklių); didžiausias aukštis 840 m (Saint Catherine’os kalnas Grenados saloje). Siaura pakrantės lygumų juosta. Būna žemės drebėjimų. Apie 8 km į šiaurę nuo Grenados salos yra povandeninis (185 m gylyje) Kickʼem Jennyʼio ugnikalnis (vienintelis veikiantis ugnikalnis regione); nuo 1939 (pirmasis užregistruotas išsiveržimas) veržėsi 14 kartų (paskutinį kartą 2017).
Carriacou sala
Klimatas
Klimatas jūrinis tropinis. Pakrantėse per metus iškrinta vidutiniškai 1500 mm, kalnuose 3800–5100 mm kritulių, daugiausia birželio– gruodžio mėnesiais; liepos mėnesį – ciklonų laikotarpis. Metų vidutinė temperatūra 24–30 °C (aukščiausia lapkritį–vasarį).
Vidaus vandenys
Grenados saloje daug trumpų upių (jose yra slenksčių, krioklių), kraterinių ežerų (didžiausias – Grand Étango ežeras; 530 m aukštyje), karštųjų mineralinių versmių (tarp jų yra turinčių sieros junginių).
Augalija
Drėgnųjų atogrąžų miškų išlikę nedaug (Grenados miškingumas apie 9 %). Pakrantėse – mangrovės.
Gyvūnija
Veisiasi beždžionės, šarvuočiai, mangustai, vėžliai, sausumos krabai.
Aplinkos apsauga
Grand Étango, Leveros nacionaliniai parkai; Grenados salos šiaurėje esančios Leveros šlapžemės – Ramsaro konvencijos (Grenadoje įsigaliojo 2012) saugoma vietovė (plotas 518 hektarų).
Grenados konstitucinė santvarka
Grenados partijos ir profsąjungos