Grenãdos istorija
Ikikolonijiniai ir kolonijiniai laikai
1498 Grenados salą, kurioje gyveno karibų gentys, atrado K. Kolumbas. Nuo 1650 ji priklausė prancūzams.
1762 Grenadą užėmė britai; pagal 1783 Versalio taiką ji oficialiai tapo Didžiosios Britanijos kolonija. Europiečiai dirbti cukranendrių plantacijose iš Afrikos vežė juodaodžius vergus. 1834 panaikinta vergija. 1958–62 Grenada priklausė Didžiosios Britanijos Vest Indijos federacijai. 1967 gavo vidaus autonomiją, tapo su Didžiąja Britanija asocijuota valstybe.
Saint-Georgesʼo (Sent Džordžo) uostas Grenados saloje (Y. Le Gouazo graviūra iš Nicolas Marie Ozanneʼo knygos Nouvelles vues perspectives des ports de France, 1776, Prancūzijos nacionalinė biblioteka)
Nepriklausomybės paskelbimas
1974 02 07 paskelbta Grenados nepriklausomybė; šalis tapo Tautų Sandraugos nare. 1973 konstitucija (1979–83 sustabdyta) įtvirtino daugiapartinę sistemą. 1967–79 ministras pirmininkas – Grenados jungtinės darbo partijos lyderis Ericas Gairy; jo autokratinis valdymas kėlė visuotinį nepasitenkinimą. Po 1979 valstybės perversmo vyriausybės vadovu tapęs kairiosios krypties radikalaus Naujojo Jewel judėjimo (New Jewel Movement) lyderis Muriceʼas Bishopas palaikė glaudžius ryšius su Kuba ir SSRS bei jos sąjungininkėmis, apribojo spaudos laisvę.
Valstybės perversmas
1983 kilus vyriausybės narių nesutarimams (dėl naujos konstitucijos rengimo) Mauriceʼas Bishopas per karinį perversmą nuo valdžios nušalintas ir nužudytas. 1983 10 įvestos Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rytų Karibų valstybių organizacijos šalių ginkluotosios pajėgos (paskelbtas tikslas – atkurti demokratinę valdžią; išvestos 1985 09). 1984 parlamento rinkimus laimėjo centro krypties Naujoji nacionalinė partija, jos lyderis Herbertas Blaize’as tapo ministru pirmininku. 1990 rinkimuose nė vienai partijai nelaimėjus daugumos, buvo sudaryta liberalios pakraipos Nacionalinio demokratinio kongreso lyderio Nicolas Brathwaite’o vadovaujama koalicinė vyriausybė.
Demokratinio valdymo laikotarpis
1995 ir 1999 rinkimus į Atstovų Rūmus laimėjo Naujoji nacionalinė partija, jos lyderis Keithas Mitchellas nuo 1995 buvo ministras pirmininkas. Po 2003 rinkimų (8 vietas iš 15 gavo Naujoji nacionalinė partija, 7 – Nacionalinis demokratinis kongresas) sudaryta koalicinė Keitho Mitchello vadovaujama vyriausybė. 2004 09 Grenadą nusiaubė uraganas Ivan (žuvo 39 žm., sugriauta arba apgriauta apie 90 % pastatų).
2008–13 valdė Nacionalinio demokratinio kongreso vyriausybė (turėjo 11 iš 15 parlamento vietų; ministras pirmininkas Josephas Thomasas Tillmanas). Per 2013 ir 2018 parlamento rinkimus Naujoji nacionalinė partija laimėjo visas vietas (ministras pirmininkas – Keithas Mitchellas).
Nuo 1974 Grenada yra Jungtinių Tautų ir Karibų sandraugos, nuo 1975 – Amerikos valstybių organizacijos, nuo 1981 – Rytų Karibų valstybių organizacijos narė.
Grenados konstitucinė santvarka
Grenados partijos ir profsąjungos