Grenlándijos gamtà
Grenlandijos gamtinis žemėlapis
Nuo Šiaurės Amerikos (Kanados Arktinio salyno) salą skiria Labradoro jūra ir Baffino jūros, Daviso sąsiauris, Smitho, Nareso, Robesono sąsiauriai, nuo Islandijos – Danijos sąsiauris. Rytinius krantus skalauja Grenlandijos jūra. Krantai labai vingiuoti, fjordiniai.
Prie krantų daug salų, didžiausia – Disko sala (prie vakarinio kranto). Šiauriausias – Morriso Jesupo kyšulys (83° 69′ šiaurės platumos) yra apie 800 km nuo Šiaurės ašigalio; piečiausias – Farvelio kyšulys – prie Labradoro jūros. Paviršiaus didžiausias aukštis 3700 m (Gunnbjørno kalnas). Apie 85 % salos paviršiaus dengia ledyninis skydas; ledyno vidutinis storis 1500 m, didžiausias 3500 metrų. Ledyno liežuviai (Jakobshavno, Stenstrupo, Upernaviko ir kiti ledynai) slenka į jūrą iki 30 m per parą greičiu; nuo jų atskyla ledkalniai. Grenlandijos pakrantės ir priekrantės salos neapledėjusios; plačiausi neapledėję plotai Grenlandijos pietinėje dalyje. Poledyninis salos paviršius pailgo dubens pavidalo; žemiausios vietos yra žemiau jūros lygio, pakraščiuose yra 2–3 km aukščio kalnų masyvų. Grenlandija – Šiaurės Amerikos platformos dalis. Rytinį ir šiaurinį pakraštį sudaro kaledoninės kalnodaros struktūros.
Grenlandijos ledyninis skydas
Grenlandijos kraštovaizdis ties Igaliku (salos pietvakarinė pakrantė)
Klimatas Grenlandijos pakrantėse jūrinis – į pietus nuo 68° šiaurės platumos subarktinis, į šiaurę – arktinis; salos vidinėje dalyje – žemyninis arktinis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –6 °C (pietinėje pakrantėje) iki –31 °C (šiaurėje), liepos atitinkamai nuo 7 °C iki 3 °C. Salos vidinėje dalyje vidutinė metinė temperatūra žemiau 0 °C, 3000 m aukštyje vasario vidutinė temperatūra –47 °C, liepos –12 °C. Pietuose per metus iškrinta 800–1900 mm kritulių, šiaurėje 50–250 mm, viduryje 300–400 milimetrų. Rytinėje pakrantėje vyrauja šiaurės ir šiaurės rytų, vakarinėje – vakarų ir šiaurės vakarų vėjai, dažnai pučia fenai. Grenlandijos pakrantėse auga tundros zonos augalai, pietuose ir vakaruose – varpinės ir viksvinės žolės, yra žemaūgių beržų, alksnių, karklų, šermukšnių. Šiaurinėse pakrantėse – arktinė dykuma.
Veisiasi šiauriniai elniai, avijaučiai, baltieji lokiai, poliarinės lapės, poliariniai kiškiai, lemingai, šermuonėliai, tundriniai tetervinai, medžiokliniai sakalai, baltosios pelėdos, priekrantėse – banginiai, grenlandiniai ruoniai, vėpliai; būna paukščių turgūs.
Grenlandijos šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje yra nacionalinis parkas (apie 700 000 km2).